Mano sūnus lieknėja
Tai ne tik estetinė problema, tos klostės šunta, jas turi barstyti pudra kaip naujagimio odelę. Jau turėjau sukaupusi žinių bagažą, kelerius metus nuotoliniu būdu sveikos mitybos pagrindų mokiausi ir pati. Dalyvavau gimtadienyje, kuriame susipažinau su naujais žmonėmis.
Nors mano svoris šią savaitę laikosi ties 69 riba, o tai yra bent keturiais kilogramais daugiau, negu aš noriu, veidrodyje matomas vaizdas man pradeda patikti kol kas tik su rūbais. Ir išties — paskutiniu metu specialiai rengiausi rūbus, apskritai slepiančius formas, o juodos kelnės, aukštakulniai ir, žinoma, numesti 5 kilogramai daro stebuklus.
Kadangi vakar dalyvavaus seminare viešbutyje,vis tekdavo praeiti pro didelį veidrodį, kuriame mačiau save visu ūgiu. Prisipažinsiu, matomas vaizdas man visai patiko. Reikia pabandyti perprasti situaciją ir numatyti veiksmų planą — kaip padėti savo vaikui ir ištraukti jį iš liūno, kol jis dar jame nenugrimzdo.
Dar kartą pakartosiu: net ir tuomet, kai vaikas apsivagia jau ne pirmą kartą, tai visiškai nereiškia, kad taip tęsis ir toliau. Pirmiausia reikėtų suprasti, kas vyksta vaiko gyvenime, ko mes nepastebėjome ir kaip galima būtų jam padėti pasijusti geriau, nes vagystės — tai požymis, kad vaikas gerai nesijaučia.
Kaip reaguoti ir elgtis sužinojus, kad vaikas vagia? Pasistenkite nepulti barti ar bausti vaiko iškart.
Real Dreams - Seni Salti Bybianosi
Iš pradžių apie tai pagalvokite, nusiraminkite. Tik aprimę, vėl pradėję blaiviai mano sūnus lieknėja, eikite pasikalbėti su vaiku. Kad padėtumėte vagiliaujančiam vaikui, pirmiausia svarbu rasti ir spręsti šios problemos priežastis. Apgalvokite, kas labiausiai tiktų jūsų atveju, perskaitykite visa tai, kas išvardyta aukščiau. Jeigu nesate įsitikinę, kad vaikas kažką pavogė — nenuteiskite jo per anksti ir netaikykite jam jokių pasekmių už elgesį kol neįsitikinsite, kad taip ir nutiko.
Reikėtų atidžiai peržiūrėti savo elgesį ir įvertinti, ar vaikas negalėjo susiformuoti vagystes pateisinančio požiūrio. Įveskite taisyklę, kad negalima nieko paimti iš draugo, darželio mokyklos ar parduotuvės nepaklausus suaugusiųjų. Mokykite vaiką gerbti kitus žmones ir jų nuosavybę, gerbkite savo vaiką ir jo nuosavybę, neimkite jo daiktų neatsiklausę, neverskite, kad vaikas savo mylimiausią žaisliuką atiduotų draugui. Tegul būna daiktų, kurie asmeniškai priklauso vaikui ir tik jis pats gali nuspręsti, ar norės jais pasidalyti su kitais.
Tai ir buvo mano atradimas, kurį aš padariau savarankiškai, būdama ejų. Ir kuriuo dalijausi su klubo moterimis. Kiek kuriai reikėjo.
Tūkstančiai Lietuvos moterų ją tiesiog dievino. Ji skaitydavo paskaitas sausakimšoms salėms, rašė knygas, o svarbiausia, įkūrė garsųjį "Almos klubą" su neregėto populiarumo grupe "Valgau ir lieknėju". Mieliauskienė revoliucingą šūkį. O kai nusibos skaičiuoti kalorijas, reikia surengti apsivalgymo dieną, kai privalu skonėtis viskuo, ko tik norisi ir kiek telpa.
Bet ne tai svarbu. Nors mesdavo toliau ir numesdavo, bet jau įdomesni tapdavo pokalbiai apie bendravimą, apie psichologinius tipus, apie socioniką, vaikus.
Kažką apie save suvokęs, tampi laimingesnis. O kai tampi truputį laimingesnis, švaresnis, kai pradedi gaudytis, ko nori iš gyvenimo, paklūsta ir tavo kūnas, ir visi tie nereikalingi kilogramai. Yra toks posakis: jei nori sėkmės, padaryk jai vietos. Jei nori savyje apgyvendinti kažką gero, turi kratytis toksinų, kilogramų, dar kažko.
Esmė yra ne tai, ką valgai. Pagal mano metodiką valgyti galima absoliučiai viską — nėra nė vieno lieknėti trukdančio produkto. Ir miltinius patiekalus, ir saldžius, ir riebius — viską galima. Esmė ta, kad svarbu, ne ką tu valgai, o kaip tu jautiesi. Laimingas žmogus neserga ir netunka. Na, ar ne taip? Tarkime, prieš pusmetį svėriau tikrai daugiau.
Kaip lieknėja vyrai: per keturis mėnesius numetė 30 kg, draugai jo nepažino
Man buvo blogai, aš negalėjau rasti vietos, draskiausi ir vilkėjau paltą, kurį dabar galėčiau apsivynioti aplink save. Turėjau pinigų daugiau, nei turiu šiandien. Ir geresnes gyvenimo sąlygas. Anksčiau apskritai buvau labiau aptingęs, dažniau norėdavau pasėdėti, dabar jau nebereikia kito prašyti, kad kažką atneštų — ir pats nueini, ir dar kitam atneši. Visus sunkesnius darbus ūkyje, pavyzdžiui, pievą nušienauti kieme, atidėliodavau.
Dabar to nebėra. Kas nutiko?
Dabar sveriu apie kg mano sūnus lieknėja kokius 6 kg norėčiau vėl numesti. Jokiu būdu negalima mažinti fizinės veiklos. Kai svoris nukrito, vėliau gana greitai priaugau 4 kg, bet po to svoris stabilizavosi. Ir pradėjau griešyti. Sportuoju tik tris kartus per savaitę. Mat pradėjo megztis nauji santykiai, reikia jiems skirti daugiau dėmesio. Kartais su drauge nueiname suvalgyti tokio maisto, kokio neturėčiau valgyti.
Pavyzdžiui, dabar pas mus atėjusi burgerių manija. Jie iš tiesų skanūs, tačiau tai nesveikas maistas. Retai sau leidžiu ką nors panašaus, tačiau, ko gera, ir tokie reti nukrypimai turėjo įtakos. Bet kuriuo atveju stengiuosi kontroliuoti, ką valgau, nes žinau, kad mano svoris gali sugrįžti labai greitai.
Pamiršau majonezą ir visus padažus — geriau jau pomidorą pasiimu. Atsisakiau visų produktų iš kviečių — baltos duonos, makaronų, pyragaičių, nors saldumynų niekada pernelyg nemėgau. Daugiau valgyti nepradėjau — apskritai man niekada nebuvo problemos kontroliuoti maisto kiekį.
Nors kai pradedu valgyti, iš tiesų jaučiu, kad suvalgyti galiu labai daug, tačiau bet kada galiu sau pasakyti, kad laikas sustoti. Mano draugė ilgai gyveno Italijoje, kur priprato valgyti daug patiekalų iš makaronų. Ilgą laiką nesėkmingai varsčiau gydytojų kabinetų duris ir pati ieškojau būdų, kaip išsigydyti ligą, kol ilgainiui, įpusėjusi trečią dešimtį, mano sūnus lieknėja vieno gydytojo, atsisakiau geriamų hormoninių vaistų.
Nors priaugtas svoris laikėsi, o apetitas nemažėjo, užsispyriau iki vestuvių sulieknėti, mat tuo metu man kaip tik pasipiršo tada dar būsimas vyras Justinas. Apie sveiką mitybą tada nė kalbos nebuvo — valgiau ir rūkytas dešras, ir užpilamas sriubas, tačiau valgiau labai mažai, todėl sulieknėjau.
Po metų vieną vakarą susitikau su jaunystės draugių kompanija. Susilažinome, kad per mėnesį atsikratysime dalies nekenčiamų kilogramų. Tik po daugelio metų sužinojau, kad draugės tarpusavyje sutarė mane motyvuoti ir, žinodamos mano charakterį, išprovokavo lažintis. Pažado neatidėliojau, ėmiausi jau kitą rytą po vakarėlio.
Tąkart panaudojau žinias apie svorio metimą, kurias sukaupiau dirbdama viename SPA centre — ten lankytojams kaip tik rengiau lieknėjimo programą. Vadovaudamasi gydytojų, trenerių išdėstytais sveikos mitybos principais, per mėnesį numečiau 5 kg, per pusmetį — virš 20 kg.
Svoris augo kaip ant mielių — kai pamačiau, kad priaugau 30 kg, tiesiog nustojau svertis. Kai su vyru laukėmės dukrytės, sužinojome, kad mano anytai diagnozuotas smegenų vėžys. Gydytojai nurodė aiškų terminą — jai liko gyventi 6—8 mėnesiai. Vyro mama gyveno su mumis, mes ja rūpinomės. Tuo metu neturėjau nė lašelio laiko sau, kamavo dar ir finansiniai rūpesčiai. Mano emocinė ir psichologinė būsena buvo tokia, kad visai nerūpėjo, nei kiek sveriu, nei ką valgau, nei kaip atrodau.
Atslūgus emocijoms po gimdymo ir anytos laidotuvių, vėl nutariau sau padėti. Jau turėjau sukaupusi žinių bagažą, kelerius metus nuotoliniu būdu sveikos mitybos pagrindų mokiausi ir pati. Grįžau prie iki nėštumo turėtų sveikos mitybos principų ir mano sūnus lieknėja antsvorio atsikračiau išties greitai.
Likus maždaug dviem mėnesiams iki grįžimo į darbą, sumaniau savo sukauptomis žiniomis pasidalyti ir su pažįstamais — juk lieknėti su kompanija visada lengviau. Taigi, ųjų pabaigoje svarstyklėse pamačiau 62 kg — svėriau 24 kg mažiau.
Rima Antonovienė dalinasi, kaip numetė pusę savo svorio – 70 kg
Taip sulieknėjau trečią kartą ir panašiai, svyruojant keliems kilogramams, sveriu iki šiol. Nuo tada lieknėti padedu ir kitiems. Nors turėjau kitos srities magistro išsilavinimą, tačiau specialybiniai mokslai, kai tai susiję su sveikata, — svarbu. Vido nebeliko per tris mėnesius. Iš pradžių gydytojai manė, kad jam sinusitas, nes agresyvi vėžio forma iš pradžių dažnai palaikoma peršalimo liga.
"Valgau ir lieknėju" įkūrėja seniai nebesisveria
Paskui viskas blogėjo taip staigiai, kaip kokiame mano sūnus lieknėja. Po biopsijos gydytojai pasakė, kad jam liko gyventi dvi savaitės. Lygiai tiek Vidas ir išgyveno. Savaitę ligoninėje, savaitę namuose. Kadangi buvo patyręs infarktą, jam nebuvo galima taikyti chemoterapijos. Mano mama yra medikė, dirbusi onkologijos skyriuje, be to, onkologine liga jau 8 metus serga ir mano tėtis.
Apie tą ligą žinau tikrai daug. Tik mano vyro atveju ligos forma buvo nepaprastai agresyvi. Nors mintyse ir pagalvodavau, kad jo amžius jau garbingas ir kažkada jo neteksiu, nemaniau, kad tai įvyks taip greitai.
Stiprybės teikia suvokimas, kad esu reikalinga vaikams, kad turiu būti jiems ramstis. Ar būtų geriau, jei vaikai mane matytų graužiančią sieną ar linguojančią pirmyn—atgal? Kai svarstyklės rodė kilogramų, supratau, kad esu pasiekusi dugną ir toliau taip gyventi nebenoriu Dar iki vyro ligos ėmėtės drastiško lieknėjimo projekto?
Kai svarstyklės rodė kilogramų, supratau, kad esu pasiekusi dugną ir toliau taip gyventi nebenoriu.
Lieknėti imi. Kaip greitai numesti svorio
Jaunystėje buvau liekna mergina. Pirmą vaiką pagimdžiau 22 metų, o būdama erių jau turėjau keturis vaikus. Bet ne tik nėštumai ir gimdymai pridėjo man antsvorio. Tuo metu gydytojai man diagnozavo gimdos miomą ir prasidėjo hormoninis gydymas. Turėjau iškęsti net keletą pakaitinių hormonų terapijų. O hormonai, kaip žinome, kelia apetitą. Atrodė, kad svoris augo kas valandą.
Bandžiau du mėnesius badauti, ir, nors pavyko numesti 13 kilogramų, atsidūriau ligoninėje.
Po to sugalvojau atlikti eksperimentą, 2 mėnesius valgiau vien žuvį — virtą, troškintą, žalią… Svoris krito, bet jaučiausi išsekusi. Išbandžiau ne vieną lieknėjimo teoriją savo kūnu, svoris nukrisdavo ir paskui grįždavo dvigubai. Be to, vis pastodavau, dietas keitė nėštumai ir gimdymai. Prieš trylika metų, po sūnelio mirties, kritau į gilią depresiją.