Svorio tandemas žindymo laikotarpiu. ŽINDYMAS IR DARBAS - MAITINIMAS KRŪTIMI, Tandemas maitinant svorio
Itin aštraus ar aitraus maisto valgyti nepatartina, tačiau česnakuose ir svogūnuose yra daug sveikatai naudingų vitaminų, biologiškai aktyvių medžiagų. Daugelis vyresniųjų vaikų jaučia ypatingą ryšį su kūdikiu, dėl to, kad jie abu dalinasi kažkuo labai ypatingu. Ir tada vėl pasvajojęs ėmiausi padaryti dar daugiau: po metų parašiau panašius projektus jau visų keturių Telšių apskrities rajonų sveikos gyvensenos konkursams.
Mintis pakalbinti vaikų gydytoją Kazimierą Vitkauską kilo dar skaitant jo monografiją tuo pačiu pavadinimu. Pakerėta nuoširdaus atsidavimo savo sričiai, besąlygiško tikėjimo moterimi-mama, atkaklumo laikantis savosios krypties ir įtaigaus knygos stiliaus, mintyse brandinau planą susipažinti su šiuo žmogumi.
Kaip čia yra, kad iškilus gydytojas už pastangas prikelti žindymą tėvynėje Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos apdovanotas premija, o pačioje Lietuvoje retai kam žinomas? O nuostabi knyga, kurioje sudėta trisdešimties metų darbo patirtis, žinios iš specialių kursų bei seminarų užsienyje — retenybė, kuri turėtų sužavėti ne tik medikus, bet visus, kurie kaip nors prisideda prie vaikų auklėjimo.
Taigi ilgai nedelsusi susisiekiu su gydytoju pediatru, tarptautinės Žindymo medicinos akademijos nariu ir užduodu klausimų, kurie padėtų gyvai atskleisti knygoje perteiktos informacijos esmę. Kazimierai, kaip jūs, medikas, išugdytas pirmenybę teikti cheminiams preparatams, pasukote tokiu natūralistiniu keliu: iš kur tas besąlygiškas pasitikėjimas žindymo privalumais?
Gal galėtumėte parašyti straipsnį apie žindymą nėštumo metu ir pametinukų tandeminį žindymą. Netikėtai pastojau, kai pirmagimiui tebuvo pusė metų. Nenoriu nutraukti žindymo, o liaudyje ta tema sklando daug mitų: a pastojus pienas dingsta; b pastojus pienas tampa nuodingas, dažnai kūdikiai apsinuodija, atpylinėja, vemia motinos toksikozė persiduoda vaikui ; c žindymas nėštumo metu skatina persileidimą; d žįsdamas vyresnėlis skriaudžia vaisių iš jo atimdamas maisto medžiagas; e žindymas nėštumo metu ypač pavojingas trečiuoju trimestru. Beje, mano vaikas kol kas kieto maisto tik ragauja, nors jam jau beveik 8 mėn.
Žmonija užgimė laukinėje gamtoje ir jos gyvenimo ten istorija yra šimtus kartų ilgesnė, negu praleistoji tarp civilizacijos patogumų. Žindymas yra pačios Motulės Gamtos jau seniai seniai išrastas ir milijonus metų tobulintas žinduolių jauniklių taip pat ir žmogaus maitinimo būdas, kuriuo jiems teikiamas kiekvienai rūšiai savas pats natūraliausias maistas — motinos pienas. O kas galėtų būti geriau ar bent jam prilygti? Juk net ir suaugusiems žmonėms nepatariama valgyti tik konservus, juo labiau nuolat.
Net ir šviežias gyvulių pienas žmogaus kūdikiui yra biologiškai svetimas savo sudėtimi, todėl gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą ir medžiagų apykaitą organizme, alergizuoti. Karvės piene tris kartus perdaug baltymų, bet trūksta arba visai nėra daugelio medžiagų, kurios būtinos mažo vaiko augimui ir vystymuisi bei atsparumui prieš ligas, nėra nei vienos iš tų gyvųjų motinos pieno ląstelių, kurios gali sunaikinti net ligas sukeliančias bakterijas.
O žindymas kaip veiksmas yra svarbus normaliam vaiko psichikos vystymuisi ir labai naudingas mamos sveikatai: stabdo kraujavimą po gimdymo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio atsiradimo pavojų vėliau gyvenime. Deja, tada, prieš tuos trisdešimt metų, kai medicinos dėstytojai mus dar studentus vedžiodavo po vaikų ligoninių palatas, ir paskui, pradėjęs dirbti vaikų gydytoju, mačiau beveik vien tik iš buteliuko mišiniais maitinamus kūdikius.
Profesoriai ir docentai vienos kitos paskaitos pradžioje dviem sakiniais pagirdavo motinos pieną kaip geriausią maistą kūdikiams, ir iškart kalbą nukreipdavo į tikrovę — tik nedaugelis kūdikiu juo maitinami, nes dauguma motinų savo pieno turi per mažai, o ir tas pats svorio tandemas žindymo laikotarpiu pasibaigiąs. Ar moterys dvidešimtajame amžiuje sunkiau gyveno ir buvo mažiau pavalgiusios negu urviniais laikais?
Kažin… Tikriausiai priežastys kitos. Kad ir kokia išpuoselėta ir įvairiausias argumentais savo sistemos teisingumą pagrindžianti būtų bet kokio ugdymo sistema, žmogus visą gyvenimą išlieka ieškotoju ir savyje suranda vietos naujoms žinioms, kitokiam požiūriui. Tai, matyt, įrašyta žmogiškojoje prigimtyje. Tuometinė moksliška teorija per Sveikatos Apsaugos Ministerijos potvarkius liepė: kūdikį maitinti galima tik griežtai nustatytu laiku, kas keturias valandas, o per visą naktį jis ir mama privalą ilsėtis ir miegoti atskirai.
Man, specialiai mokytam žmogui, tai iškėlė didelį galvosūkį. Dovydą mamytė sėkmingai žindė ištisus metus. Taip pat ir antrąjį mūsų berniuką, paskui dar ir dukrelę — ją net tris metus. Kaip paprasta: tik klausyk savo vaiko, o ne ministro tvarkaraščių!
Tandemas maitinant svorio. Tandemas Krūtų maitinimas naujagimiui ir naujagimiui
Bet taip lengva buvo tik savam bute… Praktikos pradžioje — aisiais — aut. Ar nesijautėte kaip Don Kichotas, kovojantis su vėjo malūnais? Nenuostabu, nes pagal tuometines taisykles žindymo pradžia buvo atidėliojama mažiausiai šešias valandas, o pagimdytą vakare leisdavo prie krūties tik kitą dieną, naujagimiai laikyti izoliuoti nuo mamų skirtingose palatose, svorio netekimas atrodo blogesnis kol geriau nustatytų retų maitinimo valandų — girdyti iš buteliuko gliukoze arba mišiniu.
Bet kokie natūralaus maitinimo suvaržymai ir trukdymai paprastai veda į žindymo sutrikimus, spenelių skaudėjimą, krūtų guzus bei uždegimus ir… į tikrą ar įsivaizduojamą motinos pieno trūkumą.
Laktaciją — motinos pieno gamybą — išgelbėti būtų galėjęs dažnas žindymas dieną ir naktį bent jau sugrįžus namo ir medikų pamokymai, kaip gerai kūdikį priglausti ir išlaikyti prie krūties.
Tandemas Krūtų maitinimas naujagimiui ir naujagimiui
O juk tai buvo laikai, kai mamytės turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas iki trejų metų, su grįžimo į buvusį darbą garantija! Deja, aisiais natūralaus maitinimo idėja jau merdėjo: bent iki keturių mėnesių amžiaus žindomų kūdikių Lietuvoje bebuvo likę tik 10 procentų, o dauguma nujunkyti nuo krūties per pirmąsias svorio tandemas žindymo laikotarpiu savaites.
Buvau jaunas idealistas, įsivaizdavęs, jog privalau nuveikti kažką ypatingo, gero ne tik dėl savęs. Žindymo propagavimas buvo savotiška rezistencija prieš okupantus.
Kiekvieną mano pediatrinės apylinkės mamytę įtikinėjau žindyti, prašiau ir liepiau sovietijoje įsakymų labiau klausė. Bet aš buvau atkaklus. Net vežiodavausi į patronažus pas kūdikius svarstykles to daugiau niekas nedarė — kad jų mamos patikėtų, jog ir žindomas vaikas puikiausiai auga.
Girdžiau klijukais, o žiūrėk kokia didelė užaugo, išgyveno! O jos bendrakeleivė mokytoja, kuri nežindė pati, bet pirko pieną iš vietinių gyventojų stotyse, savo sūnelį kūdikėlį turėjo palikti pakelės kapelyje.
Vėliau lygiai taip pat — žindymu — mano, tada dar būsimoji, uošvė išmaitino ir kitas tris jos dukreles dvi iš jų gimusias tremtyje, kur nebuvo nei šiuolaikinių patogumų, nei skanumynų pertekliauskuriomis visomis, dabar jau suaugusiomis mamomis džiaugiasi jų laimingi vaikai ir Pasaulis. Kas ten kitaip negu Lietuvoje? Žinių išties pasitaikydavo pristigti. Tos, kurias gavau per medicinos studijas Universitete, buvo labai šykščios, netikros, iškreiptos.
Viskas prasidėdavo savotiška tremtimi: tik iš tolo motinai parodžius naujagimį, juos abu išveždavo į skirtingas palatas ir leisdavo trumpam pasimatyti tik nustatytomis maitinimo valandomis.
Tarsi kalėjime. Buvo mamyčių, verkiančių nuo spenelių žaizdų ir krūtų uždegimų, buvo neprivalgančių ir negreitai augančių kūdikių… Todėl reikėjo subtilesnio supratimo apie moters laktaciją ir kūdikio žindymo fiziologiją.
Ką reikia žinoti apie žindymą tandemu? Kodėl žindant norisi saldumynų Vitos Jurevičienės nuotr. Mįslės įminimas — žindanti mama ir kūdikis. Tai, ką suvalgo mama, tenka ir jai, ir vaikučiui, todėl negalima valgyti bet ko, o juo labiau — valgyti nepakankamai.
Iš kur gauti žinių? Jokio interneto tada dar nebuvo… Tačiau didžiosiose Vilniaus bibliotekose pasistengęs rasdavau šiek tiek pažangesnės rusiškos literatūros, tarp jos — ir užsienio mokslinius straipsnius referuojantį žurnalą.
Žindymas tandemu
O kai grįžo išsvajotoji Lietuvos Nepriklausomybė ir griuvo sienos, skiriančios nuo Europos, ėmė rastis ir naujų, labai viliojančių, galimybių. Bet aš… nemokėjau kalbų. Tiesa, mokykloje būta prancūzų kalbos pamokų, bet ji man kažkodėl nelabai patiko ir beveik nieko atminty neužsiliko.
Mintis pakalbinti vaikų gydytoją Kazimierą Vitkauską kilo dar skaitant jo monografiją tuo pačiu pavadinimu. Pakerėta nuoširdaus atsidavimo savo sričiai, besąlygiško tikėjimo moterimi-mama, atkaklumo laikantis savosios krypties ir įtaigaus knygos stiliaus, mintyse brandinau planą susipažinti su šiuo žmogumi. Kaip čia yra, kad iškilus gydytojas už pastangas prikelti žindymą tėvynėje Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos apdovanotas premija, o pačioje Lietuvoje retai kam žinomas? O nuostabi knyga, kurioje sudėta trisdešimties metų darbo patirtis, žinios iš specialių kursų bei seminarų užsienyje — retenybė, kuri turėtų sužavėti ne tik medikus, bet visus, kurie kaip nors prisideda prie vaikų auklėjimo. Taigi ilgai nedelsusi susisiekiu su gydytoju pediatru, tarptautinės Žindymo medicinos akademijos nariu ir užduodu klausimų, kurie padėtų gyvai atskleisti knygoje perteiktos informacijos esmę.
Todėl, jau keturiasdešimtmetis, skubiai ėmiausi mokytis pačios populiariausios tarptautinės kalbos, anglų: iš savo vaikų mokyklinių vadovėlių, bibliotekose persirašytų garso kasečių. Vėliau turėjau daug progų pasidžiaugti dėl šito savo ryžto! Į Londoną, svorio tandemas žindymo laikotarpiu kurį buvau labiausiai svajojęs aplankyti. Ten sužinojau daug naujo, vertingo ir įdomaus. O jeigu ko nepavykdavo gerai suprasti klausant paskaitas, galėjau pasitikslinti iš gausybės straipsnių ir naujausių to meto knygų, parsivežtų grįžtant namo.
Už kokius nuopelnus ten papuoliau? Sėkmė pastarajame, matyt, paliko neblogą įspūdį ir tautiečiams iš JAV, nes vėliau, kai m.
- Eglė Gurčinė - dula, žindymo specialistė - Klaipeda, Lithuania - Product/Service | Facebook
- Tada, kai turite naują kūdikį, galite nuspręsti ir toliau slaugyti savo kūdikį kartu su naujagimiu.
- Svorio liuci liu
Tie dolerių buvo pačiu laiku, nes grįžęs iškart galėjau atsiskaityti su pinigų tai kelionei skolinusiais draugais. Taigi vienas esminis skirtumas tuomet ir buvo tai, jog tos šalys buvo gerokai turtingesnės už mus… Ir gal todėl, o gal ir ne vien todėl — dosnesnės iš Lietuvos valdžios ar organizacijų nesu gavęs nieko … Pirmiausia todėl aš ir pamačiau Angliją, Škotiją, Ameriką… Vieną, Paryžių, Florenciją, Ženevą, Stambulą… Paprastai vykdavau į kokią nors Tarptautinę gydytojų konferenciją ar Pasaulinį Kongresą.
Ar teisingas mano pastebėjimas, kad žindymas formuoja ypatingą — darnų ir natūralų — mamos ir vaiko ryšį? Manau, pastebėjote ir įvardijote labai tiksliai — natūralus kūdikio maitinimas iš tiesų atspindi tam tikrą gyvenimo kultūrą. Pradedant nuo pradžių — iš kur kyla natūralaus kūdikio maitinimo siekis? Vadovaujantis tokiu požiūriu kyla pasitikėjimas savo jėgomis, nes suprantame — žinios, kurias gauname iš autoritetingų patarėjų, medicinos vadovėliu ir pan. Kodėl visuomenė išgyveno, kai visų šių žinių dar nebuvo?
Tikriausia todėl, kad Kūrėjas į kiekvieno prigimtį įrašė tai, ką žmogus privalo ne tiek žinoti, kiek jausti — jausti tai, kas yra teisinga jam ir kitiems. Motinos, kurios pasitiki savo natūralia prigimtimi, dar turi tą vidinį intuityvųjį žinojimą, ko reikia jų kūdikiui.
Pažiūrėkime, pasitaiko motinų, kurios nei lankiusios kokių specialių kursų, nei turėjusios kūdikių priežiūros patirties, bet kažkokiu stebuklingu būdų sugeba rūpintis savo naujagimiu ir išvengti įvairiausiu problemų.
Tandemas maitinant svorio
Todėl, kad daugelis dalykų yra įrašyta prigimtyje, todėl kad šios moterys pasitiki savo intuityviuoju žinojimu ir juo vadovaujasi.
Taigi motinos pasikliovimas savo iš natūralios prigimties kylančiu intuityviu žinojimu, kuria darnų ir natūralų mamos vaiko ryšį, nes jis paremtas ne kažkieno primetamomis žiniomis ir nesibaigiančiais kartais ir vienas kitam prieštaraujančiais patarimais, o natūraliu žinojimu, intuicija, gamtos padovanotais instinktais.
Visa tai palaiko Gamtos nustatytą tvarką ir natūralumą. O faktinis žmogiškųjų ryšių audimas ir formavimas darniai ar nedarniai, su geriausia medžiaga deginti riebalus pasekmėmis, vyksta kasdien. Žindymo sėkmei reikia, kad mama labai įsiklausytų, įsijaustų į vaiką svorio tandemas žindymo laikotarpiu nors ir labai mažą, tačiau žmogų, subtiliai suprastų jo poreikius ir norus.
Tai, toli gražu, ne visada sutampa su valingais iš šalies primestais viršininkiškais kūdikių maitinimo tvarkaraščiais, kurių anksčiau būdavo privaloma laikytis.
Mama tada turėjo būti klusni tvarkaraščio vykdytoja, o kūdikis — mažasis žmogus — beveik niekas kaip subjektas, tik objektas, kurį reikia ir galima užpildyti maistu Sveikatos Apsaugos Ministerijos metodiniuose nurodymuose nustatytomis valandomis.
Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją kad yra mylimas… Taigi žindymas yra tolygus meilei.
O kaip tėtis? Kur čia jo vaidmuo? Tėtis yra labai svarbus ir absoliučiai reikalingas. Ir… lovą, kurioje sutilptų visi — mama, tėtis ir kūdikis.
Antraip, kūdikiui būti šalia mamos — pirmenybė! Kažkodėl dabar vėl darosi madinga samprotauti, jog maitindamas iš buteliuko tėvas būtų kūdikiui kažkaip labai artimas ir patirtų su juo neapsakomą ryšį.
Svorio tandemas žindymo laikotarpiu iniciatyvai, jog, gimus vaikui, ir! Jei kūdikis turi mamytę, kuri jį mielai žindo pati, tai ir pats geriausias tėtis su buteliuku rankoje nė iš tolo negali su ja lygintis maitinimo srityje. Be to, girdymas iš buteliuko tikrai nėra pats tinkamiausias būdas tėvui artimai bendrauti su savo vaiku. Pavyzdžiui, masažuodamas kūdikį ir padarydamas jam kasdienę mankštelę arba maudydamas, žaisdamas su mažyliu, kalbindamas jį ir išeidamas su juo pasivaikščioti, tėvas svorio tandemas žindymo laikotarpiu būtų ir svorio tandemas žindymo laikotarpiu artimesnis vaikui ir patirtų tikrąją tėvystės laimę.
Visi tėveliai svajoja apie sveiką vaiką. Kokia žindymo reikšmė šiame kontekste? Žindymas yra sveikas gyvenimas nuo gimimo. Tai būdas, kuriuo kūdikiui tiekiamas pats sveikiausias maistas, teikiantis viską, ko reikia kūdikiui gerai augti ir vystytis.
Jis visada šviežias, šiltas ir švarus. Žindymas kūdikį saugo nuo infekcijų ne tik sumažindamas galimybę ligų sukėlėjams patekti į vaiko organizmą per užterštą maistą, bet ir specialiais apsauginiais motinos piene esančiais faktoriais — antikūnais.
Su juo mama atsiunčia net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti pavojingus mikrobus.
Motinos pienas stimuliuoja ir aktyvųjį kūdikio geriausias svorio metimas užsiėmusioms mamoms Todėl žindomų kūdikių atsakas į daugelį skiepų yra geresnis, negu nežindomų. O dauguma, deja, dar žindomi per trumpai, todėl ir ligoti.
Neretai nuoširdžiausi gydytojo norai padėti, patarimai ir detalūs paaiškinimai kaip maitinti kūdikėlį, atsimuša moters sąmonėje kaip žirniai į sieną. Ji mieliau klauso kaimynių, anytų, draugių ir bendradarbių, kurių kiekviena save nori rodyti pavyzdžiu: štai aš nežindžiau savo vaikų, o užaugo… Taip, užaugti visi mes šiaip taip užaugame. Bet, žiūrėk, dar nė kariuomenėje netarnavusiam vaikinui streikuoja skrandis, dar negimdžiusiai jaunai moteriai jau sopa inkstus, daugelis žmonių kenčia diskomfortą dėl alerginių bėrimų, astminio dusulio, nemažėja vaikų ir paauglių, kurių jaunystės džiaugsmus apkartina nutukimas ir visos dėl to kylančios problemos ir ligos.
Kai gydytojai tas ligas gydo, jau nelengva atrasti, kur slypi jų šaknys. O jos dažnai sudygsta jau tada, ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje… Knygoje apstu informacijos, medicininių terminų.