B420 svorio netekimas.

Mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės prekėms suteikiamos specialios privilegijos importas be muito. Pradžioje buvo numatyta įkurti socialinį, gamtos ir technikos fakultetus. Veisenhofas — Apie magnetinės energijos tankio for­ mulės išvedimą. Toks stogas yra gana priklausantis nuo vidutinių pajamų turinčių žmonių finansinių galimybių. Matyt, todėl, kai paaiškėjo, kad vyriausias sūnus iš pat vaikystės labai žingeidus, geros at­ minties, puikiai pasakoja ne tiktai pasakas, bet ir paties prasi­ manytas istorijas, tėvai nusprendė jį leisti į mokslus. Staševskis — Fizikos programos bendro lavinimo licėjuose.

Deja, prašymas bu­ vo atmestas. Kuklus paminklas pastatytas giminių ir profesūros lėšomis Pirmieji po karo straipsniai apie prof.

Čepinskio veiklą periodinėje Lietuvos spaudoje pasirodė tik m. Vilniaus universitete įvykusiame minė­ jime platų pranešimą padarė J. B420 svorio netekimas, kalbėjo P. Brazdžiūnas, A. Dar dešimtmetį V. Trumparegiško ignoravimo ledai pagaliau buvo pralaužti metais, kai Kauno politechnikos institutas suorganizavo iškilmingą prof.

Čepinskio gimimo ųjų metinių minėjimą. Pranešimus jame skaitė J. Matulis, P. Brazdžiūnas, J. Janickis ir kt. Daugelis V. Čepinskio kolegų ir mokinių ta proga populia Tiesa. Matulio laiškas J. Mokslo entuziastas. P, Brazdžiūnas ir J. Janickis — trumpą jo gyvenimo ir veiklos apžvalgą bei darbų bibliografiją Čepinskio visuomeni­ nio memorialinio muziejaus įkūrėjas J.

Čepinskis, be jau minėtų jubiliejinės konferencijos pranešimų, yra surinkęs profesorių A. Jucio, P. Slavėno, A. Puodžiukyno, J. Indriūno, J. Dagio, J. Petraičio, T. Šiurkaus prisiminimus. Apie V. Čepinskį buvo ra­ šoma ir vėliau Profesoriaus mokslinei ir pedagoginei veiklai nemažai vietos skirta I. Dundulytės-Šenavičienės kandidatinėje disertacijoje ir monografijoje Čepinskį labai gražiai rašė H. Korsakienė, M. Martynaitis, jo šviesią asmenybę vertino A. Venclova, A. Čepinskio vardas suteiktas KPI Cheminės technologijos fakulteto Fiziki­ nės chemijos ir elektrochemijos laboratorijai, joje atidengtas pro­ fesoriaus bareljefas skulptorius — A.

Čepinskio nuo m.

Stogo dangų medžiagų sąrašas. Stogo dangų medžiagų klasifikacija: ką pasirinkti

Čepinskio santykiai su tėvais ir namiš­ kiais. Anksti išėjęs iš tėvų namų, jis palyginti greitai nuo jų nuto Matulis J. Atsiminimai apie prof. Fizikos ir chemijos mokslų patriar­ chas H Komjaunimo tiesa. Prisiminimai apie prof. New York, Fizikos raida Lietuvoje. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. Jaunystės atradimas. Manoji respublika. Vis dėlto namais jis rūpindavosi, stengdavosi tėvams padėti b420 svorio netekimas gi iš kuklių gimnazisto repetitoriaus pajamų.

Didesnės tokios pagalbos galimybės atsirado, kai V. Čepinskis baigė mokslus, atvažiavo arčiau namų — į Liepoją — ir čia gerai materialiai įsikūrė. Tiesa, iš Liepojos į namus vasaroti atvažiuodavo retai — su namiškiais, kaip jau minėta, nesusigyveno jo žmona.

Vasaro­ davo dažniau Aleksandrijoje netoli Šiaulių pas Vincą Janavi­ čių arba pas grafą Vladimirą Zubovą jo Medemrodės dvare Mažeikių apskrityje dabar — Akmenės rajonas.

Vis dėlto na­ miškiai jo paramą juto, ypač jauniausias brolis Jonas. Dėl didžiu­ lio amžiaus skirtumo — net 22 metai — V. Čepinskis globojo jaunėlį kaip brolį ir kaip sūnų. Mirus tėvui, motina nebenorėjo Jonuko mokyti, bet V. Čepinskis, pastebėjęs brolio žingeidumą ir gabumus, pats užsiėmė jo išmokslinimu.

Nuo devynerių metų Jo­ nas augo brolio šeimoje Liepojoje, mokėsi jo vadovaujamoje Lie­ pojos komercijos mokykloje. Čepinskis paskatino brolį mo­ kytis toliau, materialiai rėmė visais studijų Peterburge metais, sudarė galimybes mokytis užsienyje. Užsienio aukštosios mokyk­ los iš busimojo studento reikalaudavo tėvų arba globėjų raštiško pasižadėjimo materialiai išlaikyti. Tokią garantiją Jonui davė V.

Vyresnysis brolis ir vėliau jį palaikė sunkiais gy­ venimo momentais. Čepinskis daug padėjo sesers Elzbietos sūnui Jonui Če­ pinskiui. Šiam susirgus, pasirūpino, kad uždelstą apendicito ope­ raciją darytų prof. Kuzma2, po operacijos kone kasdien ligo­ ninėje lankė mažąjį sūnėną, daugiau negu mėnesį globojo jį savo namuose Kaune, o vėliau jau laiškuose patarinėjo, kaip toliau elgtis po ligos3, susirašinėjo su juo beveik iki pat savo mirties.

1. Profesorius Vincas Čepinskis - madavaikams.lt
2. 12 savaičių svorio netekimas

Paskutinį kartą į tėviškę V. Čepinskis parvažiavo me­ tais. Tačiau ir prieš tai, ir po to išlaikė pas seserį gyvenančią mo­ tiną — reguliariai kas mėnesį siųsdavo jai po litų. Po lt. Su namiškiais susirašinėjo retai, tačiau laiškai bū­ davo atviri ir nuoširdūs. Aš visas savo maldas labiausiai už tave kalbu. Nepaniekink mano žodžių, kad ir būtų koks žodis neprijemnas tau, tai priimk. O kai išgirsi mane -1 [V. Čepinskio garantinis raštas. Sudiev, sudiev, mano brangus sūneli.

Čepinskis sirgo ir į laidotuves negalėjo nuvažiuoti, bet motinos prašymą įvykdė su jam budingu dosnumu: Pašvitinio klebonui kanauninkui J. Dabužiui-Dabužinskiui atsiuntė už mišias litų. Čepinskio žmona Marija Korš gimė m. Peterburge, rusų dinastinių inteligentų šeimoje. Beje, jos vedybos buvo jau ne pirmas Koršų giminės susilietimas su Lietuva: Marijos Korš pusbrolis, įžymus filologas, keturių uni­ versitetų garbės narys akad.

Koršas paskatino susidomėti lietuvių b420 svorio netekimas J. Jablonskį, vėliau jį užtarė ir palaikė5. Marijos tėvas Valentinas Koršas, talentingas žurnalistas ir literatūros istorikas, net kelių laikraščių leidėjas ir redaktorius, buvo labai plačių pažiūrų žmogus6.

Koršų namuose nuolat lankėsi žinomi to meto žurnalistai, rašytojai, kiti kultūros veikėjai, buvo puose­ lėjamos demokratinės tradicijos. Koršai artimai draugavo su A. Gercenu, tėvas susirašinėjo su K. Marija augo trokš­ tanti naudingos veiklos, nusistačiusi prieš bet kokį smurtą ir priespaudą, pasirengusi padėti kiekvienam, reikalingam pagalbos. Tačiau revoliucinės pažiūros jai buvo tolimos: suprasdama, kad to meto Rusijoje reikia daug ką keisti, ji buvo numesti svorį nuo krūtinės, kad Rusiją išgelbės ne revoliucingai nusiteikusi varguomenė ir kova, o kultūra, kurios svarbiausias požymis — tvarka ir orga­ nizacija7.

Korš studijavo fi­ lologiją Peterburgo aukštuosiuose b420 svorio netekimas. Studijos nebuvo lengvos: dar mokantis gimnazijoje, m. Baigusi moks­ lus, M. Korš atsidėjo literatūriniam darbui. Gerai mokėdama anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir lenkų kalbas, ji greitai tapo viena geriausių to 4 [Motinos laiškas V. Korš laiškas F. Apie jos sąžiningą darbą, protą ir talentą rašė literatūros tyrinėtojas Peterburgo MA akademikas N.

Žinomai F. Pavlenkovo leidyklai M. Korš redagavo didžiųjų žmonių bio­ grafijų seriją, kai kurias biografijas parašė pati, išvertė keletą mokslinių knygų Suvorino leidyklai ji vertė daugiausia grožinę literatūrą Bendra M. Korš-Čepinskienės vertimų apimtis — apie psl. Jos plunksnai priklauso ir gerai kriti­ kos įvertintas17 trumpas mitologijos ir senovės žodynas18, kuria­ me surinktos žinios apie Antikos dievus, didvyrius, valstybės vei­ kėjus, poetus, filosofus ir svarbiausius miestus.

Literatūriniu darbu M. Cepinskienė parūpindavo šeimos pra­ gyvenimui reikalingų lėšų, kai V. Čepinskis studijavo Šveicari­ joje, o ir vėliau papildydavo šeimos biudžetą, kad būtų galima labiau padėti giminėms.

Literatūrinė jos veikla susilpnėjo, o grei­ tai ir visai nutrūko, kai vyras pradėjo pakankamai gerai uždirbti, o sūnaus auklėjimas reikalavo vis daugiau laiko. Čepinskienės laiškai. Čepinskienės gyvenimas vėliau, deja, nebebuvo toks šviesus ir įdomus. Jau laiškuose iš Liepojos, kaip minėjome, ji skundėsi, kad nors su vyru vienodai supranta gyvenimą ir nors jiems vienam su kitu dvasiškai gera, bet apsnūdusiame provincijos mieste labai nuobodu. Iš išlikusių M. Če­ pinskienės dienoraščio puslapių matyti, kad ne vieną sunkią valandą ji su sūnumi išgyveno m.

Čepinskis tada dirbo diplomatinį darbą Londone, ir jo žmoną, likusią Vilniuje, visu sunkumu prislėgė ne tiktai ne­ aprūpinta buitis, bet ir aplinkinių veidmainiavimas, bedugnė tarp skambių žodžių ir darbų. Želigovskio legionams užėmus Vil­ nių, M. Čepinskienei su sūnumi pavyko persikelti į Nepriklauso­ mą Lietuvą. Kelis mėnesius pagyvenusi pas Janavičius Aleksandri­ joje, ji išvyko pas vyrą į Londoną. Gyvenimo sąlygos čia buvo puikios — Čepinskiai gyveno atskirame 12 kambarių kotedže, turėjo net tris tarnaites, juos supo simpatiški, malonūs žmonės, tačiau M.

Čepinskienę pradėjo varginti vis silpnėjanti klausa — vaikystėje persirgtos skarlatinos padarinys Londone Čepinskius ištiko ir didžiausia jų šeimos tragedija — išvažiavo į Rusiją ir ten žuvo sūnus Vincas g. Dar mokydamasis Liepojos realinėje mokykloje, jis stebino dideliais muzikiniais gabumais, gyveno vien muzika, per pamokas kūrė sonatas, būdamas 12 metų, jau koncertavo.

Tanejevą ir A. Sukūrė kvar­ tetų, sonatų, netgi kūrinių orkestrui, tačiau visi jo kūriniai dingo. Jaunuolio charakteris formavosi sunkiais ir prieštaringais karo ir revoliucijos metais, jis augo nepaprastai jautrus, staigus, eg­ zaltuotas, netgi motinos akimis žiūrint, fanatiškai religingas.

Londone jis nepaprastai ilgėjosi gimtųjų vietų, pabėgo iš namų ir kartu su rusų žurnalisto Maksimovo sūnumi per Norvegiją išplaukė į Archangelską21, kur tikėjosi susirasti dėdę Georgijų. Deja, pilietinio karo apimtoje Rusijoje jis taip ir dingo be žinios. Į Lietuvą Čepinskiai grįžo prislėgti sielvarto, užsisklendę kiekvienas savyje. Čepinskienės padėtis buvo ypač sunki: blogai girdinti, svetimame krašte, be senųjų draugų, be užsi­ miršti padedančio darbo, kartais galvojanti netgi apie savižu­ dybę Šiek tiek palengvėjo, kai m.

Čepinskienės laiškas V. Čepinskienė labai prisirišo prie sūnėno, tačiau po trejų metų tėvas išvežė jį pasigydyti į Šveicariją, iš kurios jaunuolis išvažiavo į Pietų Ame­ riką ir, neturėdamas nė dvidešimt metų, ten mirė nuo apendici­ to2,3.

Tada laikas jau buvo apmalšinęs sūnaus netekimo skausmą. Kiek užsimiršti padėjo ir darbas nuo m. Susisiekimo ministerijos geležinkelių valdyboje, kur M. Čepinskienė tvarkė užsienio korespondenciją ir kitus su užsieniu susijusius dokumentus.

Tiesa, po m. Atrodė, viskas klostėsi gerai, bet sėkmė staiga vėl nusigręžė. Čepinskienė liko be pragyvenimo šaltinių, ligota, vieniša. Tiesa, universiteto rektorius A. Purenąs per Švietimo ministeriją pasirūpino pensijos paskyrimu, tačiau rb pragyvenimui neužteko, ir 75 metų senutė buvo pri­ versta išvažiuoti iš Kauno į Dotnuvą, kur Žemės ūkio akademi­ joje buvo b420 svorio netekimas dirbti V.

Čepinskio brolis J. Vokie­ čiams okupavus Lietuvą, jis buvo atleistas, išvažiavo į Kauną, o M. Čepinskienei prasidėjo klajonių dienos. Kurį laiką ji gyveno kaime šalia Dotnuvos25, paskui pas prieškarinių laikų draugę V.

Kalmantienę Beržų dvarelyje netoli Jonavos, pas E. Janiūnienę Kaune, o paskutinius gyvenimo metus — Dargaičiuose pas vyro seserį O. Čepinskienė mirė m. Čepinskio memorialiniame muzie­ juje bei Mokslų Akademijos archyvuose sukauptų A. Pureno, Z. Žemaičio, A. Žvirono, B, Česnio, B. Prapuolenio, J. Matulio, J. Janickio, A. Jucio, A. Puodžiukyno, P.

Brazdžiūno, P. Slavėno, J. Petraičio, J. Indriūno ir kitų V. Čepinskio bendra­ darbių prisiminimų ryškėja savitos profesoriaus asmenybės bruo­ 23 Ten pat.

Pureno raštas švietimo ministrui. Čepinskienės laiškai E. Čepinskio charakteris ir elgesys labai skyrėsi nuo daugelio jo kolegų laikysenos.

Dauguma universiteto profesorių ir kitų senosios lietuvių kartos inteligentų buvo kilę iš valstiečių. Užsi­ spyrusiu ir kantriu darbu, kaimietišku atkaklumu ir atsargumu pakilę socialiniais laiptais į visuomenės kultūrinio ir mokslinio gyvenimo viršūnę, jie išsaugojo būdingas valstiečių savybes — buvo apdairūs, diplomatiški, pasveriantys kiekvieną žodį ir poel­ gį. Čepinskiui buvo būdingi b420 svorio netekimas kitokie bruožai — karštas, ekspansyvus charakteris, staigi, dažnai netikėta reakcija, drąsūs žodžiaį ir darbai.

Nevengiantis konfliktinių situacijų ir polemikos V. Jaunatviškos sielos, kupinas entuziazmo ir domėjimosi gyve­ nimu V. Čepinskis buvo fakulteto spiritus movens. Jis greitai įsikarščiuodavo ir spręsdavo, aštriai ir principingai kalbėdavo MGF taryboje, nebijodavo turėti nuomonę, nesutampančią su daugumos, tačiau kartais neišvengdavo ir klaidingų vertinimų.

Nuo rimtų ilgalaikių nesutarimų su kolegomis V. Čepinskį gel­ bėdavo jo nuoširdumas ir atvirumas bei du tik didelėms asmeny­ bėms būdingi bruožai: nepaprasta oponentų pažiūrų ir įsitiki­ nimų tolerancija ir sugebėjimas pripažinti savo klaidas4. Neretai pasitaikydavo, kad po diskusijų viską dar kartą apsvarstęs, Y.

Če­ pinskis viešai atsiprašydavo ne tiktai kolegos, bet ir piktai apibar­ to laboratorinį darbą savaip atlikusio studento. Po tokių poelgių V.

Čepinskio autoritetas tik padidėdavo. Anot P. Slavėno, su studentais ir laborantais jis elgdavosi kiek sušvelnintu D. Men­ delejevo stiliumi: dažnai triukšmaudavo, bardavosi, tačiau grei­ tai atlyždavo, o apskritai buvo jautrus ir rūpestingas.

Kaip jis buvo vertinamas fakultete, tiksliai charakterizuoja savotišku afo­ 1 SSD. Kovo 8. Čepinskį ji ČMMA. Intelektualinis padorumas j j Literatūra ir menas. Čepinskis visada buvo pilnas įvairiausių mokslinių, peda­ goginių ir visuomenei naudingo darbo idėjų.

Tiesa, kartais jos pasirodydavo fantastinės, tačiau profesorius nesutrikdavo, sa­ kydamas, kad kas fantazijos neturi, tas šiukšles iš kiemų vežioja. Čepinskis jautė savo populiarumą ir autoritetą universi­ tete ir visuomenėje, suprato, kad dažnai jis formuoja viešąją nuomonę. Jis tuo džiaugėsi, didžiavosi ir kuklumo kauke nesi­ dangstė. Tačiau žinodamas savo vertę, niekada nerodė ir perdėto išdidumo ar arogancijos, su paprastais ir įtakingais, mokytais ir nemokytais elgėsi vienodai mandagiai, vengdamas visko, kas galėtų įžeisti pašnekovą, stengėsi kiekvienam padėti.

Būdingas pavyzdys: būdamas b420 svorio netekimas užsiėmęs administraciniu ir pe­ dagoginiu darbu, V. Čepinskis rado laiko asmeniškai atsakyti ei­ liniam Plungės gaisrininkui į laišką, kuriame buvo domimasi metalų sidabravimu5. Čepinskis nesikratė aukštų ir atsakingų administracinių pareigų, kurios teikė galimybių realizuoti savo sugebėjimus. Tačiau jis neturėjo nė pėdsako nelemtai pagarsėjusio lietuviško nuolankumo, niekada nekeliaklupsčiaudavo prieš įtakingus ar garbingus žmones, nesistengė prisitaikėlišku elgesiu bet kokia kaina išsaugoti savo postą.

Savo poziciją rektoriaus pareigose V. Čepinskis niekada nebuvo kabinetinis veikėjas, nemėgo biurokratinių formalumų. Santykiai su artimesniais bendradarbiais buvo paprasti, draugiški, neslegiami ilgamečio rektoriaus autoriteto, bet ir be familiarumo. Labai artimų draugų V. Čepinskis neturėjo. Dau­ giausia bendravo su A. Kiekviena tokia pluta yra grybų sankaupa. Ankstyvosiose stadijose sunku nustatyti šią ligą, nes iš pradžių nėra jokių simptomų.

Dažniausiai šio tipo grybai veikia Azijos ir Viduriniųjų Rytų gyventojus. Dermatofitozė - šios grybelio formos sukėlėjai yra pelėsiai Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes, Microsporum canis. Su šia ligos forma ant galvos atsiranda apvalūs hiperemijos židiniai, su ryškiu kraštu. Plaukai tampa nuobodu, jų šaknyse atsiranda baltas žydėjimas. Kartais sergant dermatofitoze susidaro kerionas - didelis minkštas darinys ant odos po plaukais.

Kerionas yra uždegiminis atsakas į dermatofitą.

Grybelinės ligos

Šis darinys vėliau gali sukelti alopeciją. Priežastys Galvos odos mikozė išsivysto dėl šių priežasčių: Patogenų daroma žala b420 svorio netekimas daugelio patogeninių grybelinių mikroorganizmų užkrėtimas. Išorinių veiksnių poveikis natūraliai galvos mikroflorai. Todėl grybai, kurie yra normalios mikrofloros dalis, elgiasi kaip patogeniški.

Savo ruožtu veiksniai, galintys paveikti šį procesą, yra šie: Netinkama mityba, kai organizmas negauna pakankamo kiekio baltymų, mikroelementų, vitaminų.

B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir geležis yra ypač svarbūs normaliai plaukų ir galvos būklei. Trūkstant išvardytų medžiagų, grybai greitai suaktyvėja. Vidinės sekrecijos organų disfunkcijos.

Dėl to pasikeičia riebalinių liaukų sekrecijos sudėtis. Dėl to mikroflora, negavusi reikiamos mitybos, demonstruoja patogeninį aktyvumą. Hormoniniai liekninanti virtuvė. Lėtinis apsinuodijimas dėl sveikatos svorio metimas chiropractic alkoholiu, sunkiųjų metalų druskų, narkotikų ir kt.

Be to, yra paveldimas polinkis į kai kurias grybelines ligas. Galite užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais, kai asmuo kontaktuoja su infekcijos nešiotoju, naudoja savo asmenines higienos priemones. Yra infekcijos pavojus viešose vietose - saunoje, garų pirtyje, baseine. Kartais patogenas patenka per pažeistą odą. Grybo simptomai ant galvos Grybelio simptomų ant galvos nuotrauka Grybelinių infekcijų požymiai daugiausia priklauso nuo jų tipo.

Bet yra keletas būdingų mikozės simptomų. Išsivysčius šiai ligai, atsiranda šie galvos grybelio simptomai: Pirmasis problemų požymis gali būti šiurkštumo, paraudimo ir nuobodžių plaukų atsiradimas. Įspėjimas turėtų būti ilgalaikis niežėjimas, kuris laikui bėgant sustiprėja. Esant tokiai situacijai, negalima šukuoti odos, nes jei pažeistas epidermis, infekcijos procesas neišvengiamas.

Vystantis patologiniam procesui atsiranda pleiskanos, b420 svorio netekimas didėja jo kiekis ir žvynų dydis. Vystosi seborėja - oda po žvynais parausta, dirgina. Dėl to susidaro seborėjinės plokštelės, o pleiskanos tampa tankesnės, įgaunamos gelsvos spalvos. Jei šiame ligos etape neatliksite tinkamo gydymo, tada plaukai paveiktose vietose pradės slinkti. Jei žmogui pasireiškia grybelis, simptomai atsiranda gana greitai.

Gali susidaryti skausmingi gabalėliai ir pūslelės - pūslelės. Analizės ir diagnostika Atsiradus pirmiesiems požymiams, kurie primena grybelio simptomus, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją, kad nustatytumėte tikslią patologinio proceso priežastį.

Specialistas apžiūri ir apklausia pacientą, taip pat paima galvos audinius mikroskopiniam tyrimui. Specialūs bandymai atliekami, diagnostika atliekama naudojant Woodo fluorescencinę lempą. Kraujo tyrimas dėl tokios ligos nėra rodiklis, nes jis nenustato mikobakterijų buvimo.

Jei reikia, gydytojas paskiria kitus tyrimus. Labai svarbu, kad gydytojas nurodytų, kaip gydyti ir kaip gydyti grybelį ant galvos, nurodydamas optimalų terapijos režimą. Nenaudokite grybeliui skirtų preparatų ar šampūno, prieš tai nepasitarę su specialistu. Veiksmingos priemonės - tepalai ir tabletės galvos grybeliui gydyti Kai žmogui diagnozuojamas galvos odos grybelis, terapijos eiga siekiama pašalinti ne tik estetinį defektą, kurį sukelia nesveiki plaukai ir pleiskanos.

Kompetentingas gydymas galvos odos grybelio gydymu leidžia išlaikyti sveiką odą ir plaukus, užkirsti kelią komplikacijoms. Norėdami gydyti galvos odos grybelį, jums reikia tablečių ir tepalų, parduodamų vaistinėse. Pradiniame etape išoriniai veiksniai yra efektyvesni, o tabletės padeda, jei pažeidimas pradedamas.

Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis vaistus? Neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kuri priemonė nuo galvos odos grybelio yra efektyviausia. Vaistinėse tabletės ir tepalai yra platūs, tačiau pirmiausia geriau kreiptis į trichologą ar dermatologą.

Specialistas jus apžiūrės, išsiųs tyrimams ir nustatys patogenus. Grybas yra greitai besivystanti patologija, o nesiėmus tam tikrų priemonių mikozė pateks į giluminius odos sluoksnius ir padengs sveiką odą, įskaitant gleivines.

Fizikos istorija Lietuvoje. T. 1 () , - madavaikams.lt

Kadangi tai buvo laikotarpis, kada vidurinėse mokyklose vis plačiau buvo įvedami moksleivių laboratoriniai darbai ir mokymo programose jiems skirtos specialios valandos po 2 valan­ das per savaitębuvo labai aktualu aprūpinti mokyklas fi­ zikos priemonėmis.

Žurnale plačiai buvo aprašomas tokių priemonių savarankiškas gaminimas ir jų panaudojimo me­ todika. Žurnalas suvaidino žymų vaidmenį keliant fizikos dėsty­ mo lygį ne tik Vilniuje, bet ir visose Lenkijos mokyklose. Eksperimentų demonstravimas mokykloms Daugelį metų fizikos katedros organizuodavo vidurinėms mokykloms ir šiaip visuomenei laboratorijų durys tuo laiku buvo visiems atviros įdomesnių ir įspūdingesnių fizikos eks51 perimentų demonstravimą.

Vienos demonstracijos buvo skirtos eksperimentinėms pa­ skaitoms, o kitos būdavo naujos ir specialiai tam reikalui ruošiamos. Vėliau, jei tai nebuvo labai sudėtingi įrengimai, likdavo demonstraciniame kabinete eksperimentinių paskaitų reikalams. Demonstracijos tęsdavosi porą dienų, ir per tą laiką fizi­ kos auditorijoje ir laboratorijose pagal su mokyklomis su­ derintą grafiką apsilankydavo daug moksleivių ir šiaip lan­ kytojų.

Licėjai bu­ vo įvairių profilių, tarp jų ir matematikos bei gamtos. Uni­ versitetas, norėdamas turėti geriau paruoštų studentų, nuo m. Licėjaus direktoriumi buvo pa­ skirtas prof. Staševskis, o licėjaus patalpoms rasta vieta senuose SBU namuose Bokšto gatvėje. Buvo numatytas pla­ tus licėjaus ir fakulteto bendradarbiavimas dėstant fiziką naudojimasis universiteto demonstracine aparatūra, jo la­ boratorijomis ir pan.

Prasidėjęs karas ir SBU uždarymas nutraukė šį įdomų pedagoginį eksperimentą. Tada fizikos I ir fizikos Ii katedrų pa­ talpos buvo perskirtos: I katedrai atiteko viršutinė šiaurinė pirmojo aukšto rūmų dalis, II katedrai — žemesnioji, kurio­ je buvo įsikūrusi anatomijos katedra. Fizikos katedrų vi­ duryje pasiliko fizikos anime numesti svorio auditorija, bendroji labora­ torija, demonstracinis kabinetas, mikrofotometro kambarys ir greta jo mechaninė dirbtuvė.

Teorinės fizikos katedra iš pradžių turėjo tik vieną kam­ b a rį— katedros vedėjo kabinetą, vėliau ji naudojosi dar ir vadinamuoju mechanikos seminaro kambariu, kuriame sto­ vėjo senoji rentgeno b420 svorio netekimas. Beveik kiekvienas personalo narys turėjo atskirą darbo kambarį. Aparatūros, nors ir kuklios, buvo įsigyjama vis daugiau, užsakymai iš užsienio, jei b420 svorio netekimas lėšų, ateida­ vo be sutrikimų. Daug chemikalų ir medžiagų visada buvo galima gauti pačiame Vilniuje.

Kvarco aparatūra pagal už­ sakymą greit buvo pagaminama Varšuvoje, kur fizikos ins­ titute buvo labai geras meistras. Visas tiekimas iš užsienio, taip pat ir knygos aukštosioms mokykloms ateidavo be mui­ to, greit ir be ypatingų formalumų. Darbo, sėkmę garantavo gera mechaninė dirbtuvė. Jei kas nors sugesdavo mokomojoje laboratorijoje, taisoma bu­ vo be eilės, iš karto. Dirbtuvėje nuolat dirbo 2 žmonės: vienas labai geras ir prityręs precizinis mechanikas Jonas Maleikaantras — jo padėjėjas; tam tikrą laiką būdavo ir trečias darbuotojas — mokinys.

Dirbtuvėje buvo gaminama gana sudėtinga aparatūra, pvz. Fizikos katedros turėjo turtingą biblioteką. Joje buvo visi svarbiausieji užsienio fizikos žurnalai, kurie ateidavo per 2—4 dienas iš Vokietijos arba iš Anglijos ir per 10 die­ nų iš Amerikos. SBU fizikai tuojau pat sužinodavo apie vi­ sus naujus atradimus, sekė literatūrą, kuri buvo prieinama visiems.

Biblioteka buvo gražiai apipavidalinta ir prilygo geriausioms Lenkijos bibliotekoms. Dėstytojų krūvis buvo nedidelis. Fizikos auditorijoje bu­ vo skaitomas tik vienas eksperimentinės fizikos kursas visų specialybių studentams, taip pat ir medikams, su labai gau­ siomis demonstracijomis 4 vai.

Tačiau fizi­ kos kurso egzaminai būdavo labai nevienodi ir priklausė nuo specialybės. Mažiausiai buvo reikalaujama per fizikos egzaminą iš gamtininkų, medikų ir agronomų, jie turėjo sutrumpinto kurso fizikos vadovėlį ir tik vieną kartą laikė visą kursą.

Profesorių krūvis buvo nedidelis — nuo 2 iki 6 vai. Fizikos praktikumui laboratorijoje buvo skir­ tos tik dvi dienos per savaitę per pavasario semestrą, kai dirbo medikai — 3 dienos. Dėl to mokslo darbuotojams ga­ na daug laiko likdavo moksliniam darbui. Nepaisant tokių palyginti neblogų sąlygų, fizikos spe­ cialybę pasirinkdavo labai nedaug žmonių. Studijos buvo nelengvos, diplominiams darbams keliami dideli reikala­ vimai, ir jų rašymas dažniausiai užtrukdavo nuo 2 iki 4 metų ir daugiau, o kadangi egzaminams laikyti nustatytų terminų sesijų nebuvo, todėl visas mokslas paprastai už­ sitęsdavo ilgiau, ir vietoj 4 metų pagal programą kai kurie mokydavosi nuo 5 iki 8 metų.

Tai atbaidydavo studentus, ir daugumas jų pasirinkdavo matematikos specialybę, kur mokslą galima buvo baigti greičiau. Fizikos specialybę baigusiam vidutiniam studentui įsi­ darbinti buvo sunku: fizikos mokytojo vakansijos atsirasda­ vo retai, mokslinių įstaigų beveik nebuvo, silpnai išsivys­ čiusiai pramonei fizikų nereikėjo.

Todėl neretai fizikos spe­ cialybę turintis filosofijos magistras dar kartą įstodavo į politechnikos institutą, kad jį baigęs galėtų dirbti inžinie­ riumi pramonėje, kur technikos mokslų specialistų labiau reikėjo. Per visą SBU veikimo laiką nuo iki metų fizikos specialybę baigė 32 specialistai, tarp jų 29 buvo su­ teiktas filosofijos magistro, o trims — filosofijos daktaro laipsnis.

Kad baigusiųjų SBU specialistų fizikų mokslinis pasi­ rengimas buvo geras, liudija tai, jog po kurio laiko gan didelė jų dalis 10 tapo įvairių aukštųjų mokyklų dėstyto­ jais, docentais, profesoriais ar akademikais. Dalis jų yra jau mirę, o pagal aukštųjų mokyklų teritorinį pasiskirstymą statistika buvo tokia: Vilniuje 2, Krokuvoje 2, Minske, Gdans­ ke, Torunėje, Bialistoke, Lodzėje, Vroclave po 1.

Raudonoji Armija išvadavo Vilnių ir Vilniaus kraštą iš Lenkijos okupacijos, ir Tarybų Sąjungos vyriausybė perdavė jį Lietuvai. Grąžinus Vilnių Lietuvai, m. Lietuvos Seimas priėmė universitetų įstatymą, kuriame pasakyta, kad Lietu­ vos valstybėje kaip numesti pilvo riebalus be svorių Vilniaus ir Kauno universitetai. Remda­ masi šiuo įstatymu, Lietuvos Ministrų Taryba m.

Vilniaus universitete laikinu valdytoju buvo paskirtas prof. Končius, kol bus pagal statutą išrinktas Vilniaus universiteto rektorius. Valdytojas pavedė 3 asmenų komisi­ jai perimti Stepono Batoro universiteto fizikos katedrų tur­ tą. Brazdžiūnas, A. Puodžiukynas ir A. Pastarajam susirgus, jį pavadavo b420 svorio netekimas.

K- Baršauskas. Perdavimas ir priėmimas vyko sklan­ džiai, katedrų personalas b420 svorio netekimas smulkiai perdavinėjo prie­ taisus ir įrenginius pagal inventoriaus knygas, nurodydamas, kurie prietaisai yra paskolinti, kurie priklauso personalui ir pan. Toks didelis paslaugumas ir kruopštumas priėmimo komi­ sijos narius stebino.

Ir tik baigus darbą, paaiškėjo to uo­ lumo priežastis: atsisveikinant katedros vedėjas H. Nievodničanskis pareiškė, kad jis tvarkingai perduodąs katedros turtą ir tikisi, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis vėl būsiąs visas grąžintas.

Taigi Vilniaus universiteto personalas gy­ veno viltimi, kad, pasibaigus karui, kurį hitlerinė Vokietija pralaimėsianti, Vilniaus kraštas, o gal ir visa Lietuva, ati­ teksiąs Lenkijai. Iš buvusio katedrų personalo pasiliko tik 4 darbuotojai: asist. Horodničius dabar Vilniaus universiteto profeso­ riusasist.

Garnišas, precizikos mechanikas J. Maleika ir laboratorijos tvarkytojas B. Pastarieji 3 buvo pa­ silikę tik laikinai, vėliau, m.

Norėdama paspar­ tinti universiteto įkūrimą, Lietuvos mokslininkų b420 svorio netekimas T. Iva­ nauskas, L. Vailionis, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, Z. Žemaitis, P.

Mašiotas, K. Šakenis ir kt. Matulioniskurią įpareigojo rūpintis Aukštaisiais kur­ sais. Aukštieji kursai buvo iškilmingai atidaryti m. Kursai veikė beveik dvejus — metus. Pirmaisiais metais jų darbui vadovavo Z.

Že­ maitis 51, antraisiais— J. Aukštuosiuose kursuose dalykai buvo dėstomi pagal aukš­ tųjų mokyklų nuostatus, kuriuos parengė Z. Žemaitis, vado­ vaudamasis Vilniaus universiteto statutu, ir pagal dalykų programas, patvirtintas Aukštojo mokslo draugijos.

Kursuo­ se veikė 6 skyriai52, tarp jų ir Fizikos-matematikos skyrius. Jį organizuoti buvo pavesta 3 asmenų komsijai Z. Mašiotas ir K. Į Fizikos-matematikos skyrių iš pradžių įsirašė tik 5 klausytojai. Per 4 semestrus m. Eksperimentinė fizika Analizinė geometrija Diferencialinė skaičiuotė Integralinė skaičiuotė Analizinė mechanika statika Valandų skaičius per savaitę 2 2 2 2 2 Lektorius V.

Įkūrus Lietuvos universitetą, visi skyriaus klausytojai buvo priimti į jo Matematikos-gamtos fakulteto fizikos-mate­ matikos skyrių ir įrašyti į 5-ąjį semestrą. Kursai neturėjo jokių patalpų ir glaudėsi įvairiose vietose —. Paskaitos buvo skaito­ mos vakarais, nes dauguma lektorių ir klausytojų dieną dir­ bo įvairiose įstaigose. Jas skaitė B420 svorio netekimas.

Susidomėjimas jo paskaitomis buvo didelis, gana talpi salė buvo pripildyta klausytojų. Lektoriai paskaitas skaitė be demonstracijų, nes salė nebuvo joms pritaikyta. Tik m. Kursams buvo paskirti buvusios Komercinės mo­ kyklos rūmai K- Donelaičio ir A. Iš pradžių dviejuose tų rūmų kambariuose įsikūrė fizikos kabi­ netas ir auditorija, o vėliau trečiame kambaryje fizikos prak­ tikos darbų laboratorija.

Ploto buvo maža, trūko priemonių, lė šų Tačiau, nepaisant visų sunkumų, Kursų vadovybė subūrė per klausytojų54 ir sudarė jiems sąlygas eiti aukštuosius mokslus Kaune. Kursų vadovybei pavyko su­ kviesti pedagoginiam darbui jau dirbusius aukštosiose mo­ kyklose asmenis, kurie b420 svorio netekimas, įkūrus universitetą, sudarė pedagoginio personalo branduolį. Kursai lėmė busimojo uni­ versiteto sandarą, parengė jo statuto projektą.

B420 svorio netekimas kur­ sai akivaizdžiai parodė, kad daug Lietuvos jaunimo nekant­ riai laukia aukštosios mokyklos ir Lietuvoje yra pakankamai mokslinio pedagoginio personalo, sugebančio tinkamai dės­ tyti aukštojoje mokykloje mokslo dalykus, vadovauti semi­ narams ir kolokviumams.

Reikia tik sudaryti būtinas aukš­ tajai mokyklai materialines sąlygas. Taigi Aukštieji kursai paskatino Lietuvos vyriausybę nedelsiant įkurti Kaune aukš­ tąją mokyklą. Lietuvos universiteto įkūrimas m. Lietuvos ministrų kabinetas nu­ tarė įkurti Kaune Lietuvos universitetą. Jis buvo iškilmingai atidarytas m. Respublikos prezidento įsakymu Nr.

Kadangi steigiamojo universiteto statuto projektas buvo dar svarstomas Steigia­ majame seime, tai iki jo priėmimo universiteto vadovybei buvo pavesta vadovautis m. Lietuvos valstybės tarybos priimtu Vilniaus universiteto statu tu Juo remiantis universitetas buvo sudarytas iš 5 fakultetų. Universitetas yra Lietuvos valstybės autonominė įstaiga Švietimo ministerijos žinioje.

Mokslas dėstomas universitete lietuvių kalba, tačiau universiteto Taryba gali leisti kai kuriems profesoriams laikinai dėstyti ir kitomis kalbomis.

Universitetų sudaro 6 fakultetai tarp jų ir Matematikos-gamtos fakultetas [ Matematikos-gam­ tos fakultetą sudaro matematikos, fizikos, chemijos, biolo­ gijos, agronomijos ir miškininkystės skyriai su šiomis ka­ tedromis: [ Jau Lietuvos universiteto veiklos pirmajame penkmety­ je iškilo reikalas pakeisti jo statutą.

Dotnuvoje buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija, ir Matematikos-gam­ tos fakulteto agronomijos ir miškininkystės skyriai buvo iš­ kelti į Dotnuvą; kai kuriuose fakultetuose buvo numatyta per daug katedrų, ne visos jos buvo įsteigtos arba be rei­ kalo su skyriais sudvigubintos.

Be to, stiprėjant ekonomi­ nei krizei, reikėjo taupyti lėšas. Švie­ timo ministerija pasiūlė universiteto senatui parengti naują statutą, tačiau pastarasis atsisakė. Tada ji senatui pateikė svarstyti jos parengtą b420 svorio netekimas projektą. Senatas laikė jį ne­ priimtinu ir pateikė daug pataisų. Vėliau šį projektą jis svarstė kartu su Ministerijos atstovais 67, tačiau visiško su­ tarimo nebuvo pasiekta. Lietuvos vy­ riausybė paskelbia antrąjį naują universiteto statutą, kuriuo universiteto savarankiškumas buvo žymiai apribotas, pvz.

Vilniaus universiteto sta­ tutas Valstybės Tarybos priimtas m. Steigiamojo seimo universiteto statutas. Priimtas m. Antrųjų penkerių veikimo metų Jis taip pat tvirtino mokslinius laipsnius ir vardus. Jaunesnįjį privatdocentus ir asisten­ tus — Švietimo ministras, pagalbinį ir techninį — rektorius. Sumažintas ir fakulteto katedrų skaičius. Matematikos-gam­ tos fakultetui vietoj 22 katedrų palikta tik Fizikams palikta tik viena — fizikos katedra.

Minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metų sukakti, Lietuvos universitetas buvo pavadintas Vytauto Didžiojo universite­ t u Jo statuto 8 straipsnyje taip parašyta: Matematikosgamtos fakultetą sudaro tokie skyriai: matematikos, fizikos ir fizinės chemijos, chemijos ir biologijos su šiomis kated­ romis: [ Matematikos-gamtos fakultetui persikėlus į Vil­ nių, Kauno universitete likusiai fizikos katedrai vadovavo doc.

Baršauskas, o pati katedra įjungta į Technologijos fakultetą, po metų — į Elektrotechnikos fakultetą, kodėl negaliu numesti svorio paleo de­ kanu buvo paskirtas taip pat K. Lietuvos universitetas daug nusipelnė Lietuvos kultūrai. Jis parengė daug įvairių sričių kvalifikuotų specialistų, kai kurie jų tarybiniais metais buvo išrinkti Lietuvos TSR Moks­ lų Akademijos akademikais, akademijos bei aukštųjų mo­ kyklų mokslinių įstaigų vadovais bei darbuotojais, mokslų daktarais ir profesoriais pvz.

Matulis, A. Ju ­ cys, K- Baršauskas, P. Brazdžiūnas, profesoriai A. Puodžiukynas, A. Žvironas ir k t. Eksperimentinės ir teorinės fizikos katedrų personalas Fizikos mokslui dėstyti bei fizikos laboratoriniams, dip­ lominiams, moksliniams darbams, seminarams organizuoti pagal Lietuvos universiteto pirmąjį statutą buvo įsteigtos dvi — eksperimentinės fizikos ir teorinės fizikos — katedros.

Eksperimentinės fizikos katedros vedėju buvo išrinktas prof. Čepinskis, kuris jai vadovavo iki m. Teorinės fizikos katedra iki m. Dargaičiuose, Joniškio raj.

Pradžios mokslą b420 svorio netekimas Jelgavos pradžios mokykloje ir realinės mokyklos parengiamojoje kla­ sėje. Klausė prof. Mendelejevo paskaitų universitete, o pas prof. Konovalovą studijavo fizikinę chemiją. Pastarojo paveiktas, V. Čepinskis pamėgo pedagoginį darbą. Norėdamas toliau gilinti žinias fizikinės chemijos srityje, m. Lorencą ir fiziką pas prof. Čepinskis buvo pakviestas į Varšuvos politech­ nikos institutą fizikinės chemijos katedros vedėju.

Vėliau Varšuvos politechnikos instituto vadovybė pakeitė kvietimą: vietoj fizikinės chemijos katedros V. Čepinskiui pasiūlė or­ ganinių dažų katedrą.

Tokio pasiūlymo jis atsisakė ir kurį laiką dirbo Tiudoro akumuliatorių dirbtuvių filialo vyresniuo­ ju inžinieriumi. Tačiau tai jo nepatenkino, nes viliojo pe­ dagoginis darbas.

Čepinskis pradėjo dirbti fizi­ kos ir chemijos mokytoju Liepojos komercinėje mokykloje, o m. Čepinskis su šeima grįžo į Vilnių ir buvo paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mo­ kyklų skyriaus vedėju. Jam buvo pavesta rūpintis Vilniaus universiteto atkūrimu ir atidarymu, kurį sutrukdė lenkų oku­ pacija.

Delegacija turėjo pasiekti, kad Anglija pripažintų Lietuvos valstybę. Čepinskis skaitė eksperimentinės fizikos paskaitas Aukštuosiuose kursuose Kaune, nuo m. Tas pareigas užėmė iki gruo­ džio 18 d. Svarbiausiu aukštosios mokyklos uždaviniu, be jaunimo mokslinimo, prof. Čepinskis — Politinėmis pažiū­ romis prof. Čepinskis buvo artimas liberalinei buržuazi­ jai. Savo darbuose prof. Če­ pinskis propagavo evoliuciją, demokratiją ir kitas pažangias idėjas, kurias karštai gynė ir Steigiamajame seime.

Svars­ tant Lietuvos universiteto statutą, jis kovojo dėl jo sava­ rankiškumo, kai krikščionys demokratai norėjo per statutą skleisti savo idėjas. Čepinskis buvo ūmaus, tačiau malo­ naus ir atlaidaus būdo, pakantus kitokiai nuomonei.

Nors prof. Čepinskio energinga mokslinė organizacinė veikla truko neilgai, tačiau ji padėjo pamatą tolesnei fizikos veik­ los plėtrai Lietuvoje. Senandore JAV. Jo tėvas dr. Šliūpas m. Jame yra metalo stogo dangos, stogo profiliuotos plėvelės, ondulis, šiferis, siūlių stogas. Metalo plytelės Metalo širdyje yra šalto valcavimo plieno lakštas su keliais sluoksniais apsauginė danga. Išvaizda danga yra panaši į keramines plyteles. Jis sumontuotas ant dėžutės su savisriegiais sraigtais su privalomu guminių tarpiklių naudojimu.

Atsižvelgiant į nedidelį lakštų svorį, krovimas gali būti atliekamas atskirai. Šis stogo tipas yra patogus transportuoti, o žema kaina suteikia prieinamą kainą daugeliui vartotojų. Trūkumai yra silpna triukšmo izoliacija ir didelė atliekų dalis.

Taikoma tiek pramoninei statybai, tiek privačių namų, garažų stogų įrengimui. Naudojamas falshkovliui kurti, kai rėgiame plokščius stogus.

Profiliuotas lakštas Pigesnis analogas yra gofruotojo stogo danga. Lakštai turi įvairių aukščių ir geometrijų bangas, ir jie būdingi dideliu lenkimo stiprumu. Tai taip pat taikoma triukšmingiems stogams ir reikalauja papildomos garso izoliacijos. Profilio lakštai dažnai naudojami ūkio pastatų, parduotuvių, automobilių plovyklių stogams. Ondulin Ondulinas yra organinė medžiaga, pagaminta iš celiuliozės pluošto, įmirkyto bitumo, įterpiant polimerus.

Šviesa, aplinkai nekenksminga danga labai atspari vandeniui. Kada tinkamas montavimas Jis gali atlaikyti apkrovas iki kg. Trūkumas yra žema priešgaisrinės saugos klasė. Ši medžiaga naudojama garažų, durnų, vonios dangų dengimui. Dėl gero lankstumo jis puikiai tinka sudėtingiems stogams. Šiferis Šiferis dabar labiau naudojamas žemės ūkio pastatų statybai, rečiau - ne poilsio namai.

Medžiaga yra pigi, pakankamai stiprus, geros garso izoliacijos. Pagrindinis jo trūkumas yra tai, kad ji yra asbesto dalis, kuri nesaugi žmonių sveikatai. Be to, kai naudojama drėgnoje aplinkoje, skalūnai greitai išnyksta, o samanos formuoja paviršių. Stogo dangos Siūlinis stogas yra pagamintas iš valcavimo viso ilgio rampos. Jo pavadinimas kilęs iš sulankstytos jungties, kuri tvirtinama vienoje dalyje.

Darbą atlieka profesionalūs stogo dengtuvai naudodami specialų įrankį. Pasirodo, tai yra lengvas, patvarus stogas, kuris turi patrauklią išvaizdą. Dėl metalo lankstumo, siūlių stogas naudojamas svorio mažinimo juostos pirštams stogams statyti. Trūkumai yra didelis triukšmas ir papildomos izoliacijos poreikis. Pluošto stogo gamyboje, be plieno, gali būti naudojamas varis ir aliuminis.

Dangtis pasirodo graži ir labai patvari. Vienintelė neigiama yra didelė medžiagos kaina. Minkštas stogas Jo veislės yra lanksčios plytelės, suvirintos suvirintos stogų dangos ir membranos stogo dangos.

Visi jie pasižymi geru lankstumu ir stiprumu, todėl juos galima naudoti statant bet kokios formos stogus.

Montuojamas ant standiosios faneros, OSB plokštės, betono ar kitos statybinės medžiagos su plokščiu paviršiumi pagrindo. Lankstus juostas Lankstus lagaminai pagaminti iš stiklo pluošto, įmirkyti bitumu. Norėdami suteikti spalvą ir apsaugoti nuo saulės spindulių, iš viršaus įpilama akmens trupiniai. Kai jis yra nustatytas, labai svarbu nenukrypti nuo technologijos.

Iš tinkamai paruošto pamato, hidroizoliacijos, temperatūros sąlygos priklauso nuo stogo eksploatacijos trukmės. Valcuoti stogai Apvyniojamas stogas yra arti kompozicijos lanksti stogo čerpė.

Montuojant, jis tvirtinamas prie šildomo bitumo pagrindo. Stogo kaina nėra didelė. Tai puikiai tinka plokštiems namų stogams statyti.

Membraninė stogo danga Ant plokšti stogai dažnai naudoja plokščią membraną. Plieno stogo dangų medžiagos Tai apima skirtingos rūšys plytelės ir šiferio plytelės. Visi jie gaminami iš natūralių žaliavų ir labai ilgai tarnauja.

Keraminės plytelės Keraminės plytelės yra populiarios dėl jų estetinių savybių. Tačiau dėl didelio stogo svorio reikia atkreipti dėmesį į stiebo konstrukcijų sutvirtinimą. Be to, trūkumus galima vadinti daug darbo reikalaujančiu įrengimu ir didelėmis plytelių išlaidomis. Smėlio ir cemento čerpės Gali būti vadinamas pigesnis analogas smėlio ir cemento čerpės. Jis gaminamas be skrudinimo, spaudžiant žaliavas. Norėdami pridėti spalvą, dažai pridedami, dažnai paviršius padengtas glazūra.

Skaldos danga Skalūnų danga laikoma elitu. Šios natūralios medžiagos stogai gali trukti iki metų. Tai patvirtino senovės pilys ir rūmai, išsaugoję savo originalią išvaizdą iki šios dienos. Tačiau šiuolaikinėje statyboje toks stogas dažnai nėra pastatytas dėl didelės medžiagos kainos ir būtinybės ją atlikti profesionaliems meistrams.

Užpildymo stogas Jis pagamintas iš oligomerų pagrindo ir tiekiamas skystu pavidalu. Pridedant prie metalo, betono ar bitumo pagrindo jis b420 svorio netekimas ore ir formuoja elastinę plėvelę.

Ši neperšlampama danga gali trukti iki 15 metų. Vienintelis trūkumas yra skirtingas sluoksnio storis baigtoje dangoje. Stogo danga dažniausiai naudojama plokštiems stogams gaminti. Dabar, susipažinęs su įvairių stogo dangų medžiagų savybėmis, galite atsižvelgti į jūsų galimybes ir poreikius ir pasirinkti tinkamą dangą jūsų namui.

Stogo dangų medžiagų pasaulis yra įvairus ir daugialypis. Stogai daugiausia lemia ne tik individualių namų atsiradimą, bet ir visą miestą.

Tokiu atveju kiekvienas laikotarpis būdingas mados medžiagoms. Tik aukštos kokybės reikalavimai išlieka nepakitę. Šiame straipsnyje pateikiama klasifikacija stogo dangų medžiagų, taip pat jų savybės, kurios atlieka svarbų vaidmenį kokybės klausimu. Stogo medžiagos - charakteristikos Sąlyginis dangų klasifikavimas atliekamas dėl šių priežasčių: žaliavos - organinės arba mineralinės medžiagos; išvaizda ir forma - gabalas, lakštai, ritininės medžiagos; rišiklio tipas - bitumas, bitumo polimeras, polimerinės mastikos; dangos tipas - medžiagos su polimero danga arba metalizuota plėvele; minkšto stogo apsauginio sluoksnio išvaizda yra nelygus, smulkus, grubus arba smulkiagrūdis; pagrindo - folijos, kartono, plieno, stiklo pluošto, stiklo pluošto buvimas.

Pagrindiniai reikalavimai Norint atsakyti į stogo dangų medžiagos pasirinkimo klausimą, būtina žinoti pagrindinius jiems keliamus reikalavimus. Jie yra reguliuojami pagal technines sąlygas arba valstybinius standartus.

Tokie normatyviniai dokumentai rengiami ne tik gatavai medžiagai, bet ir žaliavoms, techninei įrangai ir prietaisams, naudojamiems įvairių stogo dangų gamybai. Jei medžiaga neatitinka standartų, jos naudojimas draudžiamas. Stogas yra nuolat veikiamas saulės spindulių spindulių, žemos ir aukštos temperatūros, drėkinimo ir džiovinimo. Paviršiui ne mažiau kenksmingi yra dulkių dalelės ir dujos, kurios yra gausios pramoninėse zonose.

Taigi, stogo danga turi užtikrinti aukštą atsparumą, atsparumą vandeniui, atsparumą oro sąlygoms ir ilgaamžiškumą. Pagrindinės ypatybės Pagrindinės kategorijos apima šias kategorijas: fizinis; technologinis; cheminė medžiaga.

Technologinės savybės lemia medžiagų gebėjimą apdoroti mechaniniu metodu. Visų tipų dangoms labai svarbios savybės, tokios kaip akytumas, tankis ir stiprumas. Jei stogai įrengiami labai žemoje oro temperatūroje, pagrindinį elitas lieknėja atlieka atsparumo šalčiui ypatumai.

Šiuo atveju stogo danga turi atitikti keletą šaldymo ir atšildymo ciklų. Stogams, kurie bus naudojami aukštoje temperatūroje, būtina užtikrinti pakankamą atsparumą ugniai. Įvairių stogo dangų medžiagų savybių tyrimai atliekami laboratorinėmis sąlygomis. Patikrinimas atliekamas pagal nustatytą tvarką normatyviniai dokumentai. Pažiūrėkime, kokios rūšies stogų medžiagos yra.

Asbestcemenčio medžiagos Asbesto cemento lakštai yra vienas iš geriausių namų stogo sprendimų. Medžiaga būdinga b420 svorio netekimas savybėmis: formos - plokščios arba profiliuotos lakštinės; dydis - smulkūs ir šiurkščiavilnių grūdelių lakštai; aukštis - žemas, vidutinio ir aukšto lygio; pagal apdailos tipą - inaktyvuota arba natūrali spalva; pagal gamybos būdą - presuotas arba ne presuotas profilis; pagal paskirtį - stogo danga, sieninė ar konstrukcinė medžiaga.

Iš šios medžiagos pagamintos formos dalys yra suprojektuotos taip: pereinamojo laikotarpio - perėjimo dalių iš rampos iki iškyšų organizavimui; kampinis - dėl galinių dangų išdėstymo; dėklas - siūlių išdėstymui; čiuožykla - už slidžių organizavimą; Šukos - karnizų montavimui. Asbesto cemento lakštai saugomi ant medinių padėklų.

Stogo dangų medžiagų sąrašas. Stogo dangų medžiagų klasifikacija: ką pasirinkti

Tokiu atveju kiekvienas lapas yra perkeltas lentjuostėmis, kad nebūtų pažeista pati medžiaga. Kad nebūtų per daug lapų, jūs turėtumėte žinoti, kaip skaičiuoti medžiagas ant stogo. Riedėjimo medžiagos Riedėjimo medžiagos paprastai pagaminti iš stiklo pluošto ar kartono. Tada ruošinys apdorojamas bituminiu impregnavimu ir apsaugine danga.

Tokių medžiagų pavadinimas yra susijęs su tuo, kad jie yra pagaminti iš ritinio. Sukrauti keliomis eilėmis medžiagos į šią grupę stogų, evroruberoid, B420 svorio netekimas yra visiškai hermetiškas danga. Bitumas ir mastika stogams Bituminės medžiagos gali būti naudojamos tiek impregnavimui, tiek tiesioginiam stogo dangos įrengimui. Jie užtikrina šalčio atsparumą ir atsparumą vandeniui. Mastika turi didelį tankį, o medžiagos porėtos yra nulinės. Bitumens nepakeičia jų savybių, veikiant korozines dujas, rūgštis, šarmus ir druskas.

Dėl to medžiaga labai dažnai naudojama pramoninių vietovių stogų įrengimui. Bituminės jungtys taip pat naudojamos specialių mastikų gamybai. Maišymo rišikliai, kurių pagrindinės bitumo, mineralinių užpildų ir specialiųjų priedų galite gauti aukštos kokybės medžiagos, kuri naudojama padengti naują įpylimo angos stogo ar pataisyti senąjį.

Yra du būdai naudoti mastikas: šaltos mastikos nėra šildomos, kietėjimas atsiranda dėl tirpiklių išgarinimo; karštas - kompozicija yra šildoma prieš naudojimą.

Stogo dangų medžiagų charakteristikos, vaizdo detalės: Termoizoliacinės medžiagos Stogo dangų montavimas nėra vienintelis uždavinys, kurį turi išspręsti namo savininkas. Pirma, bendras visų be išimties muitų mokėjimų bruožas yra būtinybė juos nurodyti muitinės teisiniuose santykiuose dėl to, kad atsirado pareiga jas sumokėti pervežant prekes per muitinės sieną. Taigi Muitų sąjungos muitinės kodekso 80 straipsnis reglamentuoja pareigos mokėti muitus atsiradimą ir pasibaigimą.

Iki- be kita ko, prievolės principas taip pat yra tiesiogiai įtrauktas į pačius muitų, mokesčių ir rinkliavų apibrėžimus. Antra, konsolidavimas mokėtojų įstatymų lygmeniu, apmokestinimo objektas, muitų mokėjimų surinkimo tvarka, jų sumos, mokėjimo formos ir sąlygos. Trečia, pareigą mokėti muitus užtikrina valstybės prievartos jėga. Už muitų mokėjimo tvarkos pažeidimą galiojantys teisės aktai numato atsakomybę. Ketvirta, specialus muitų mokėjimų surinkimo objektas, būtent muitinė, kurios pareiga yra muitų surinkimas, jų apskaičiavimo teisingumo kontrolė, taip pat imtasi priemonių surinkimui užtikrinti.

Penkta, federalinio biudžeto sudarymas muitų mokėjimų sumų sąskaita, nes mokėtinos lėšos pirmiausia pervedamos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, po to pervedamos į biudžeto sistemą. Reikėtų pažymėti, kad daugiau nei trečdalį visų Rusijos federalinio biudžeto pajamų sudaro jų įplaukos Išanalizavę muitų mokėjimų esmę, pagrindinius bruožus ir charakteristikas, galime daryti išvadą, kad muitai yra pagrindinė valstybės ekonominės politikos priemonė.

Muitų mokėjimas yra esminė sandorių, susijusių su užsienio prekyba, įgyvendinimo sąlyga. Užsienio ekonominės veiklos dalyvių apmokestinimas. Išstudijavę šį skyrių, turėtumėte suprasti: apie užsienio ekonominės veiklos muitinio reguliavimo esmę, mechanizmą, pasekmes; dėl muito sąvokos, muitų tarifo; apie muitų funkcijas ir rūšis; muitų, kaip netiesioginio mokesčio, specifiškumas; apie muitų poveikį ekonomikai ir užsienio prekybai; apie Rusijos Federacijos muitinės politikos specifiką ir pagrindines kryptis rinkos pokyčių laikotarpiu; dėl prekių muitinės vertės ir valstybės muitinės pajamų nustatymo metodikos.

Užsienio prekybos muitinės reguliavimas Užsienio prekybos veikla yra ypatinga rūšis verslumo veikla tarptautinio keitimosi prekėmis, darbais, paslaugomis, informacija, intelektinės veiklos rezultatais srityje. Vadinasi, užsienio prekybos dalyviams taikomos normos, nustatančios bendrą verslumo veiklos režimą, įskaitant bendrą mokesčių režimą. Kartu yra ir specialios užsienio prekybos teisės aktų normos, kuriose atsižvelgiama į verslumo veiklos specifiką užsienio prekybos srityje.

Užsienio ekonominių santykių reguliavimo sistemoje pirmenybė teikiama ekonominio pobūdžio priemonėms, pirmiausia muitinės ir tarifinėms priemonėms, kuriomis remiantis atliekamos eksporto-importo operacijos.

Taikydama importo muitus, kurie yra tam tikra apmokestinimo rūšis, importuojanti valstybė sukuria prielaidas didinti užsienio prekių kainas ir taip mažina jų konkurencingumą vidaus rinkoje. Taikydama muitus prekių eksportui, valstybė riboja prekių eksportą, kurių paklausa eksportuojančioje šalyje nėra patenkinta arba kurių eksportas yra nepageidaujamas. Yra dviejų b420 svorio netekimas muitų politika: a protekcionizmas, kuriam būdingi aukšti muitai importuojamoms prekėms, ir b laisva prekyba, kurios pagrindinis bruožas yra skatinti importą taikant minimalius muitus.

Svarbi muitinės politikos įgyvendinimo priemonė yra muitų tarifas, tai yra susistemintas muitų, taikomų prekėms, kurioms taikomas muitas ir rinkliavos, sąrašas. Nepaisant gana gilaus teorinio laisvosios prekybos tikslingumo pagrindimo ir realių kainų privalumų galutiniams vartotojams, šiandien nėra nė vienos šalies, kuri tam tikru ar kitu mastu nevykdytų protekcionizmo politikos.

Tarptautinė prekyba. Skirtingų šalių išsivystymo lygis negali būti vienodas, o tarptautinėje prekyboje nėra tobulos konkurencijos.

Reguliavimo priemonės užsienio prekyba gali paimti įvairios formos visų pirma tiesiogiai paveikti prekių kainą muitai, mokesčiai, akcizai ir kiti mokesčiai ir kt. Dažniausiai pasitaikančios priemonės yra muitai tarifaikurių tikslas - gauti papildomų finansiniai ištekliai dažniausiai besivystančioms šalimsužsienio prekybos srautų reguliavimas labiau būdingas išsivysčiusioms šalims arba nacionalinių gamintojų apsauga daugiausia b420 svorio netekimas darbo reikalaujančiose pramonės šakose.

Importo muitai galioja beveik visose valstijose. Eksportui muitai taikomi tik retais numesti kojų riebalus per vieną dieną. Taikomos muito normos renkamos importuojant ir ex.

Muitų poveikis ekonomikai yra dviprasmiškas. Per trumpą laiką importo apribojimas prisideda prie nacionalinės gamybos plėtros ar palaikymo.

Grybelinės ligos - Priedai

Tuo pat metu silpnėjanti konkurencija atima gamybą iš ilgalaikių paskatų tobulėti ir modernizuoti techniką. Pramonė, kuriai tarifų apsauga garantuoja pardavimą vidaus rinkoje už prieinamą kainą, patenka į techninį sąstingį ir palaipsniui praranda savo galimybes konkuruoti užsienio rinkose.

Dėl to lėtėja ir bendro nacionalinio ūkio techninio lygio kilimas, nes vartotojai perka tarptautinės kokybės produktus, kurie yra pasenę. Be to, permokėdami už tam tikros pramonės šakos produktus, jie įtraukia šias išlaidas į gamybos sąnaudas, todėl padidėja bendras kainų lygis.

Panašu, kad pažymėta, kad tai kuo ankstesnis importo tarifo panaikinimas. Iš esmės visiškai įmanoma atmesti importo muitų tarifus.

Taip yra dėl to, kad prekės pradeda vaidinti vis didesnį vaidmenį tarptautinėje prekyboje, kurios konkurencingumą lemia ne tiek kaina, kiek kokybės, naujumo ir technologinio lygio veiksniai. Tuo pačiu metu dauguma išsivysčiusių šalių 24 h lieknėjimo efectos secundarios išlaikyti muitinės apsaugą, kad suteiktų galimybes mažiausiai konkurencingoms pramonės šakoms plėtoti ir būtų valstybės biudžeto lėšų šaltinis.

Besivystančios šalys taip pat nėra pasirengusios atsisakyti muitinės apsaugos, manydamos, kad tai yra priemonė apsaugoti savo ekonomiką, kuri nėra konkurencinga, palyginti su išsivysčiusių šalių nacionaline ekonomika.

Tuo pačiu metu yra atvirkščiai proporcingas santykis tarp šalies ekonomikos išsivystymo lygio ir importo muitų apmokestinimo lygio. Kuo labiau išsivysčiusi ekonomika, tuo paprastai mažesnis tarifas. Taip yra dėl to, kad šalies konkurencingumas yra gana didelis ir nėra reikalo, išskyrus retas išimtis, apsaugoti nacionalinę rinką nuo panašių užsienio produktų, kuriems taikomi dideli muitai, Gavusi pajamų iš importo muitų tarifo, valstybė turi finansinių galimybių pertvarkyti ekonomiką.

Jei dėl importuojamų prekių konkurencijos tam tikros pramonės šakos nustos egzistuoti, tada naujų pramonės šakų organizavimui, kovai su nedarbu reikės daug daugiau lėšų. Kad gautų reikiamas lėšas, valstybė turės arba įvesti papildomus mokesčius, arba pasinaudoti valstybės paskolomis. Importo muitų tarifas turėtų būti lankstus, suteikiant atrankinę apsaugą kai kurioms pramonės šakoms, o kitoms atveriant duris tarptautinei konkurencijai.

Šiuo metu daugumoje išsivysčiusių šalių minimalus importo tarifas nustatytas žaliavoms, didesni-pusgaminiams, o aukščiausi-gataviems produktams. Naudojimas tarifų sistema apsauga suteikia norimų rezultatų šiais atvejais: realiai apribojant importą ir sukuriant sąlygas vidaus gamintojams plėtoti gamybą. Gamintojai gauna b420 svorio netekimas iš padidėjusių pardavimų ir mažesnių kainų nei importuotos prekės; atliekant išsamią aukštų ir žemų tarifų nustatymo analizę ir rinkimų politiką; kai importuojanti šalis turi monopsonijos galią1, šiuo atveju produktų tiekėjai, kaip taisyklė, yra priversti sumažinti kainas, sumažinti arba visiškai panaikinti muitus; jei kai kurių vidaus produktų gamyba yra nacionalinio prestižo reikalas.

Muitai, jų funkcijos ir rūšys Muitas atlieka tris pagrindines funkcijas: a fiskalinę, tai yra valstybės biudžeto pajamų dalies papildymo funkciją taikoma tiek importo, tiek eksporto muitams ; b protekcionistas gynybinisskirtas apsaugoti vietos gamintojus nuo nepageidaujamos užsienio konkurencijos būdinga importo muitams ; c balansavimas, įvestas siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam prekių eksportui, kurių vidaus kainos dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra mažesnės už pasaulines kainas būdingos eksporto muitams.

Muitai gali būti klasifikuojami pagal įvairius klasifikavimo kriterijus. Štai keletas mokesčių klasifikavimo variantų: dėl apmokestinimo objekto: a importuotas; b eksportas; c tranzitas taikomas prekėms, gabenamoms tranzitu per tam tikros šalies teritoriją ; 1 Monopsonija yra situacija rinkoje, kai vienas pirkėjas priešinasi daugeliui smulkių gamintojų.

Antidempingo muitai gali būti tiek tradiciniai, tiek autonominiai. Jų naudojimas skirtas užkirsti kelią sąmoningai eksportuotojų parduodamoms prekėms patekti į nacionalinę rinką. Dempingas griežtai tikslia prasme apibrėžiamas kaip prekių pardavimas užsienio rinkoje už kainą, mažesnę už gamybos sąnaudas. Kadangi b420 svorio netekimas nenori pateikti dokumentų apie gamybos sąnaudas, praktiškai naudojami netiesioginiai dempingo įrodymai.

Pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos dempingą apibrėžia kaip prekių pardavimą už mažesnę kainą nei kaina pasaulio ar vidaus rinkoje. Tarptautinis antidempingo kodeksas galioja nuo m. Specialieji muitai yra savarankiško pobūdžio, skiriasi didėjančiais tarifais ir naudojami kaip apsaugos priemonė vidaus gamintojams nuo užsienio konkuruojančių prekių arba kaip atsakas į diskriminuojančius kitų šalių veiksmus.

Kompensaciniai muitai įvedami, jei nustatoma, kad eksportuotojui pagal tarptautinę teisę draudžiama gauti tiesioginę vyriausybės subsidiją, siekiant padidinti jo konkurencingumą, galimybę parduoti prekes užsienio rinkoje už mažesnę kainą. Lengvatiniai muitai pasižymi sumažintu tarifu ir yra taikomi prekėms, kilusioms iš valstybių, kurios sudarė susitarimus dėl abipusio muitų mažinimo tam tikroms prekėms, sudarančių muitų sąjungą ar laisvosios b420 svorio netekimas zoną, cirkuliuojančių pasienio prekyboje, kilusias iš besivystančių šalių.

Klasifikuojant muitus pagal galiojimo laiką, autonominiai laikomi nuolatiniais, laikini įvedami tam tikram laikotarpiui pavyzdžiui, ekonominių sankcijų taikymo laikotarpiuisezoniniai - tam tikru metų laiku paprastai ne ilgesniam kaip keturių mėnesių laikotarpiui. Muitinės tarifų plėtra vyko dviem kryptimis. Pirma, padidėjo muitų apmokestinamų prekių skaičius, antra, kiekvienai prekei buvo nustatyti ne vienas, o keli įvairaus dydžio muitai, taikomi prekėms, kurių kilmės šalis yra skirtingos šalys.

Dėl to išskiriami du muitų tarifų tipai: paprasti ir sudėtingi. Paprastas vieno stulpelio muitų tarifas numato vieną muito tarifą kiekvienam produktui, kuris taikomas nepriklausomai nuo prekių kilmės šalies. Toks tarifas nesuteikia pakankamai manevringumo muitinės politikoje ir iš esmės neatitinka šiuolaikinėmis sąlygomis kova pasaulinėje rinkoje. Sudėtingas kelių stulpelių muitų tarifas kiekvienam produktui nustato du ar daugiau muitų tarifų.

Sudėtingas muitų tarifas, daug didesnis nei paprastas, yra pritaikytas konkurencijai pasaulio rinkoje. Tai leidžia daryti spaudimą kai kurioms šalims, įvedant didesnius muitus jų prekėms arba suteikti naudos kitoms, taip susiejant jas su savo rinka.

Rusijos Federacijos kelių stulpelių muitų tarifo pavyzdys pateiktas "5. Pirmasis stulpelis skirtas muitams prekėms iš besivystančių šalių. Mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės prekėms suteikiamos specialios privilegijos importas be muito.